Penktadienį neformalioje Europos Vadovų Taryboje pradedamos derybos dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto. Vieni svarbiausių klausimų Lietuvai – parama Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui po 2020-ųjų bei tolesnė parama „Rail Baltica“ projektui.
Nepaisant mažėsiančio ES biudžeto dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos, Lietuvai svarbu užsitikrinti paramą ir kitiems dideliems infrastruktūros projektams, be to, siekiama pagerinti žemės ūkio situaciją šalyje.
Prieš Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Briuselį išplatintame pranešime teigiama, kad svarbiausi 2021-2027 metų ES biudžeto prioritetai Lietuvai yra tinkamas finansavimas strateginiams energetikos ir transporto jungčių projektams, Ignalinos AE uždarymui, išmokos žemdirbiams, užtikrinta struktūrinė parama.
Būtent parama Ignalinos AE uždarymui ilgą laiką kėlė daug aistrų. Energetikos ministerijos skaičiavimu, iš viso nuo 2020-ųjų iki 2038-ųjų tam reikia beveik 1,6 mlrd., o ES parama turėtų siekti apie 1,3 mlrd. eurų.
Tačiau Lietuva jau sulaukė pažado iš Europos Komisijos, kad paramą gaus. Praėjusią savaitę Vilniuje EK pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris žurnalistams patvirtino, kad Ignalinos AE finansavimas tęsis ir po 2020 metų.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Eltai teigė, kad Briuselyje tokio pat pažado sulaukė iš Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už energetikos sąjungą, Marošo Šefčovičiaus.
Ne mažiau Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbu, kad po 2020-ųjų būtų užtikrinta parama sinchronizacijai su Vakarų elektros tinklais. Vienas svarbiausių ir sudėtingiausių energetikos projektų užtikrintų, kad Vilnius nebepriklausytų Maskvos valdomai elektros sistemai, tačiau tam būtina europinė parama.
„Mūsų tikslas maksimaliai gauti finansavimą šioje finansinėje perspektyvoje, tačiau poreikis gali išlikti ir po 2020 metų“, – Eltai sakė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Paramai kelias turėtų atsiverti, jeigu Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija pasirašys politinį susitarimą birželį, tačiau svarbu sulaukti patikinimo, kad kitoje finansinėje perspektyvoje šis projektas sulauks paramos.
Ne ką mažiau svarbu, kokia parama bus skirta europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“, kuri tiesiama per visas tris Baltijos šalis bei Lenkiją. Nors projekte dalyvaujančių valstybių atstovai beveik neabejoja, kad vienokios ar kitokios paramos iš europinių fondų bus sulaukta, klausimų kelia šios paramos intensyvumas.
„Pirmiausia mes suinteresuoti, kad būtų skiriama kuo intensyvesnė parama „Rail Baltica“ projektui. Siekiamybė – 85 proc. paramos“, – Eltai sake „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Tačiau projektą įgyvendinančios „RB Rail“ įmonės vadovė Baiba Rubesa anksčiau pripažino, kad dėl „Brexit“ paramos intensyvumas gali keistis, nors tikino norinti, kad Bendrija kuo labiau remtų šį projektą.
Lietuvos žemdirbiai piktinasi negalintys konkuruoti su senųjų Bendrijos narių ūkininkais, kadangi skiriasi išmokų dydžiai. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas anksčiau Eltai teigė besitikintis, kad ilgainiui Lietuvos ūkininkų gaunamų tiesioginių išmokų dydis pasieks bendrą ES ūkininkų gaunamų išmokų lygį.
Ministro teigimu, toks reikalavimas yra pagrįstas, nes Lietuvos ūkininkų įsigyjamos technikos, sėklų ir trąšų įsigijimo kaštai yra suvienodėję, todėl sakyti, kad jų išlaidų dalis yra mažesnė, negalima.
Jis, be kita ko, nori, kad ES leistų šalims narėms pačioms priimti sprendimus, kaip paskirstyti pinigus tarp tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programų.
Praėjusią savaitę J. C. Junckeris taip pat tikino, kad EK žino šią problemą ir artimiausiu metu pateiks konkretesnį pasiūlymą dėl bendrosios žemės ūkio politikos atsižvelgiant į naująją finansinę perspektyvą.
Nacionalinius bei regiono prioritetus Prezidentė pradėjusią savaitę išsakė ir Lietuvoje viešėjusiems ES institucijų vadovams – EVT primininkui Donaldui Tuskui bei Europos Komisijos pirmininkui J.- C. Junckeriui ir įteikė Baltijos šalių vadovų laišką dėl bendrų siekių naujajame biudžete.
Artėjant „Brexit“ ir rinkimams į Europos Parlamentą 2019 metais, ES vadovai penktadienį taip pat aptars pasiūlymus dėl ES institucijų reformų. Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES, siūloma mažinti ir Europos Parlamento narių skaičių. Lietuva palaiko kompromisinį pasiūlymą dalį JK dabar priklausančių vietų rezervuoti ateityje į Bendriją įstosiančioms šalims. Kita dalis turėtų būti skirta valstybėms, kurios šiuo metu neturi pakankamai vietų Europos Parlamente. Lietuva pasisako ir už tai, kad Europos komisarų skaičius nebūtų mažinamas.
