Prezidentas Gitanas Nausėda ketina Seimui teikti patikslintas Žvalgybos įstatymo pataisas, tačiau kol kas neaišku, ar šis teikimas parlamentą pasieks rudens sesijoje.
„Prezidentas ketina teikti Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios bus patikslintos pagal visuomenės ir suinteresuotų grupių išsakytus komentarus. Vienas iš šiuo metu diskutuojamų klausimų yra ombudsmeno įsteigimas. Šiuo klausimu Vyriausybėje dirba darbo grupė“, – BNS sakė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.
Šią savaitę Prezidentūra informavo apie svarbiausias šalies vadovo iniciatyvas ir teikimus artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Tačiau pranešime neužsimenama apie dar praėjusių metų gruodį parengtas ir Seimui bandytas teikti Žvalgybos įstatymo pataisas.
Jomis prezidentas G. Nausėda, be kita ko, pasiūlė įstatyme įtvirtinti žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“. Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė – piniginė bauda.
G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje, siekiant juos įspėti.
Tačiau kritikai teigė, kad projekte siūlomos nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti ir pažeisti žmogaus teises.
Tuo metu dalis politikų teigė, kad plečiant žvalgybos galias būtina stiprinti ir jų priežiūrą.
Opoziciniai konservatoriai pasiūlė steigti žvalgybos kontrolieriaus (ombudsmeno) instituciją.
Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ balsais šiai iniciatyvai Seime gegužę nepritarta, motyvuojant, kad Vyriausybės darbo grupė jau rengia kompleksines Žvalgybos įstatymo pataisas, tarp jų svarstomas ir žvalgybos ombudsmeno institutas.
Premjeras Saulius Skvernelis kovo mėnesį sudarė įvairių institucijų atstovų darbo grupę ir pavedė jai parengti įstatymų pataisas, kurios sugriežtintų žvalgybos tarnybų ir kriminalinę žvalgybą vykdančių teisėsaugos institucijų kontrolę. Darbo grupė atlikti pavedimą iš pradžių turėjo iki balandžio, vėliau terminas pratęstas iki liepos 1-osios.
Minėtos darbo grupės vadovas premjero patarėjas Donatas Matuiza BNS aiškino, kad išvados vėluoja, nes darbo grupės veiklą „išbalansavo“ pandemijos situacija, taip pat kiti darbai, susiję su Astravo atomine elektrine.
Anot D. Matuizos, grupės išvados turėtų būti pristatytos Vyriausybei per artimiausias kelias savaites.
„Darbo grupė darbą baigė, dabar formuojame išvadas ir pateiksime jas Ministrų kabinetui. (…) Mes pateiksime siūlymus, savo įžvalgas ir Ministrų kabinetui, o jis spręs, ar bus tam tikrų teisės aktų pakeitimai, ar kitomis organizacinėmis priemonėmis bus sprendžiama. Gal ne sekančiam posėdžiui, o dar kitą savaitę jau pristatysime“, – sakė D. Matuiza.
Jis teigė, kad darbo grupės siūlymai bus paviešinti tik po to, kai bus pristatyti Vyriausybei. Tačiau patarėjas patvirtino, jog, be kita ko, bus siūloma steigti žvalgybos ombudsmeno pareigybę.
Vyriausybės vadovas S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad Žvalgybos įstatymo pataisos Seimui turėtų būti pateiktos rudens sesijoje.
Ji prasidės rugsėjo 10 dieną.
