Prieš 11 metų Lietuvoje pirmą kartą atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra

2000 m. Vilniuje, privačioje vaisingumo klinikoje, pirmą kartą Lietuvoje atlikta dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra.

1884 m. Viekšniuose gimė bibliografas, kultūros istorikas profesorius Vaclovas Biržiška. Mirė 1956 m. Voterberyje (JAV).

1886 m. Runkiuose, Marijampolės rajone, gimė filosofas, Vasario 16-osios akto signataras Pranas Dovydaitis.

1992 m. penktuoju atkurtos Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku paskirtas Bronislovas Lubys.

1994 m. Vatikane popiežius Jonas Paulius II priėmė Lietuvos Prezidentą Algirdą Brazauską.

1994 m. įsteigtas Lietuvos žmogaus teisių centras.

1996 m. Lenkijos gynybos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai pasirašė sutartį, pagal kurią Lenkija Lietuvai perdavė devynias Lenkijos radarų kontrolės stotis.

1997 m. už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus į lietuvių kalbą Lenkijos rašytojų PEN klubo premija paskirta poetui Justinui Marcinkevičiui.

2000 m. Vilniuje, privačioje vaisingumo klinikoje, pirmą kartą Lietuvoje atlikta dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra.

1547 m. mirė Meksikos užkariautojas ispanas Ernandas Kortesas (Hernando Cortes). Užkariavęs Meksiką, jis 1522 m. tapo „Naujosios Ispanijos” gubernatoriumi.

1723 m. mirė Orleano hercogas Filipas (Philippe). 1715 metais jis buvo paskirtas valdyti Prancūziją vietoj jaunojo karaliaus Liudviko XV.

1804 m. popiežius Pijus VII Prancūzijos imperatoriumi Paryžiuje karūnavo Napoleoną Bonapartą (Napoleon Bonaparte).

1805 m. Napoleonas (Napoleon) Austerlico mūšyje laimėjo pergalę prieš rusus ir austrus. Per vadinamąjį „trijų imperatorių mūšį” Napoleono 75 tūkst. karių armija sutriuškino priešo armiją, iš kurios 95 tūkst. karių gyvi liko tik 25 tūkstančiai.

1814 m. mirė markizas de Sadas (Sade). Nenatūralūs seksualiniai potraukiai, aprašyti jo knygose, vėliau pradėti apibūdinti „sadizmo” sąvoka.

1823 m. JAV prezidentas Džeimsas Monro (James Monroe) paskelbė vadinamąją „Monro doktriną”, pagal kurią turėjo būti užkirstas kelias Europos valstybėms kolonizuoti Ameriką.

1859 m. gimė prancūzų tapytojas, neoimpresionizmo pradininkas ir puantilizmo tapybos būdo kūrėjas Žoržas Sera (Georges Seurat).

1877 m. Veimaro hercogiškajame teatre įvyko prancūzų kompozitoriaus Kamilio Sen Sanso (Camille Saint-Saens) operos „Samsonas ir Dalila” premjera.

1901 m. Kingas Kempas Džiletas (King Camp Gillette) užpatentavo pirmąjį skustuvą su dvipusiu pakeičiamuoju peiliuku.

1942 m. Čikagos universitete mokslininkai, vadovaujami Enriko Fermio (Enrico Fermi), atliko pirmąją pasaulyje branduolinę grandininę reakciją.

1971 m. sudaryti Jungtiniai Arabų Emyratai, į kuriuos susijungė Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um al Kaivaino, al Furaidžos emyratai. Po metų prisijungė Ras al Chaimos emyratas.

1971 m. automatiškai valdomas sovietų kosminis aparatas „Mars 3” nusileido Marse.

1982 m. Jutos universitetinėje klinikoje Sietlo stomatologui Barniui Klarkui (Barney Clark) Viljamas de Vriesas (William de Vries) įsodino pirmąją pasaulyje dirbtinę širdį.

1990 m. po Vokietijos susivienijimo pirmuosius nacionalinio parlamento rinkimus laimėjo kanclerio Helmuto Kolio (Helmut Kohl) krikščionių demokratų koalicija.

1993 m. per susišaudymą su policija nukautas Kolumbijos Medeljino kokaino kartelio bosas Pablas Eskobaras (Pablo Escobar).

2003 m. Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas Hagoje 27 metams įkalino buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą Momirą Nikoličių už jo vaidmenį 1995-ųjų Srebrenicos žudynėse.

2004 m., praėjus vienai dienai po 94-ojo gimtadienio, mirė viena iš iškiliausių XX amžiaus balerinų Alicija Markova (Alicia Markova).