Prieš stačiatikių Velykas – Girelės cerkvės remonto darbai

Gegužės 2 dieną sentikiai švęs Velykas. Didžiąją šventę Lietuvos sentikių religinės bendruomenės atstovai pasitiks su nedrąsia viltimi dėl Girelės cerkvės išsaugojimo – šį pavasarį „FIXUS Mobilis“ komandos nariai atliko pirmuosius nedidelius remonto darbus.

Prieš dvejus metus, siekdami užkirsti kelią didesniems pažeidimams ir vandalizmui, Lietuvos sentikių religinės bendrijos atstovai savo jėgomis jau buvo sustiprinę cerkvės senąsias duris ir užsakę pagaminti naujas, taip pat buvo įvedę elektros įvadą. Aktyviai ieškota žemės nuosavybės dokumentų, atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, rūpintasi, kaip gauti lėšų, kurias būtų galima panaudoti cerkvei restauruoti ir išsaugoti. Ieškant būdų, kaip gauti nors kokią paramą renovavimo darbams, rengtos ir teiktos paraiškos pagal projektus „FIXUS Mobilis“ bei „Sakralinio paveldo objektų tvarkymas“. 2020 m. gruodžio 10 d. Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė įrašyta į Lietuvos Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas.

Pagelbėjo „FIXUS Mobilis“

„FIXUS Mobilis“ specialistai – paveldo tvarkybos meistrai – buvo atvykę į Girelės kaimą ir nuodugniai apžiūrėjo senutėlę medinę cerkvę, pateikė vertingo architektūrinio statinio apžiūros ataskaitą ir pasiūlymus dėl tolesnės priežiūros.
„FIXUS“ grupė pirmą kartą atvyko apžiūrėti Girelės cerkvės 2021 m. kovo 16 dieną, o pirmus pataisymus atliko po 3 savaičių. Paraišką dėl apžiūros buvome pateikę dar 2020 m. lapkritį, bet buvo kliūtis – nebuvome parašę kultūros paveldo objekto numerio, tad paraišką atmetė. Kai tik cerkvė tapo kultūros paveldo objektu, vėl tikslinome paraišką. „FIXUS“ grupės išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Paveldo tvarkybos meistrai atliko nedidelės apimties darbus: lentelėmis sutvirtino bokšto kiaurymes, o stogo kraštą uždengė skarda – taip siekiama išvengti kritulių patekimo į vidų. Visa tai yra prevenciniai darbai, kad toliau neirtų pastato konstrukcijos dėl drėgmės ir korozijos. Žinoma, dar laukia tolesni šimtamečio pastato remonto darbai“, – pasakojo Romanas Tretjakovas, kuris rūpinasi sentikių cerkvių tvarkyba Lietuvos regione.
„FIXUS Mobilis“ specialistai atliko priežiūros darbus: sustatė laiptų į varpinę pakopas ir suveržė laiptų sijas, sustiprino arkos viršutinę siją, užtaisė stogo kampe atsiradusį plyšį, prikalė trūkstamas dailylentes, užsandarino cerkvės bokštą ir kt. Šie priežiūros darbai užkirto kelią pažeidimams didėti.
„FIXUS Mobilis“ prevencinės priežiūros specialistų komanda konstatavo, kad objekte būtina atlikti daugiau darbų negu numato projekto „FIXUS Mobilis“ koncepcija.
Projekto „FIXUS Mobilis“ tiesioginiai vykdytojai yra Kultūros paveldo centras ir Kultūros infrastruktūros centras. „FIXUS“ projektas finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programos.

Kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybę

Pasak R. Tretjakovo, šiemet Lietuvos sentikių religinės bendruomenės vardu jis vėl pateikė paraišką Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui pagal projektą „Sakralinio paveldo objektų tvarkymas“: „Teikėme paraišką ir pernai, bet, kad gautume paramą renovavimo darbams, pritrūko vos trijų balų. Šiemet vėl kreipėmės dėl paramos, dėl langų ir durų įstatymo darbų. Paraiškoje nurodėme, kad skirtume 30 procentų savų lėšų. Laukiame, kada vyks svarstymas“.

Sprendimas paaiškės vėliau

Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Stankevičienės, paraiškų priėmimas jau baigėsi ir visos paraiškos pateiktos komisijos nariams svarstyti. Gal kitą savaitę bus komisijos posėdis ir jame bus pateiktos rekomendacijos projektų finansavimui skirti. Atsižvelgus į būsimas rekomendacijas, bus priimtas administracijos direktoriaus įsakymas.

Žvilgsnis į ateitį

Dvejus metus iš eilės šimtmetį peržengusioje Girelės cerkvėje vyko mišios. Lietuvos sentikių religinės bendruomenės atstovai yra nutarę, kad šventinės sekmadieninės pamaldos vyks kasmet, rudenį. Atveriamos cerkvės durys, puošiamas altorius, sunešamos ikonos, uždegamos žvakės. Pamaldas veda net keli atvykę dvasininkai. Į mišias gausiai suvažiuoja maldininkai ir giedoriai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Ukmergės ir įvairių aplinkinių sentikių parapijų.
Vietiniai gyventojai ir kavarskiečiai džiaugiasi matydami, kad originalus, liaudies stiliaus su neorusiško stiliaus elementais pastatas – daugiau kaip 340 metų visoje Lietuvoje gyvuojančios sentikių tradicinės bendrijos materialusis kultūros paveldas – turi viltį atgimti. Džiugu, kai siekiama išsaugoti dalį istorijos ir krašto kultūros.
Istorikas Grigorijus Potašenko, tyrinėjantis Lietuvos rusų sentikių istoriją ir kultūrą, yra išsakęs savo mintis dėl galimo Girelės cerkvės ir jos aplinkos paveldotvarkos projekto, pritaikant vertingą architektūrinį statinį ir jo artimą erdvę religinėms ir galbūt sakralinio giedojimo ar kitoms kultūros reikmėms („Kalėdų dovana sentikiams – cerkvė paskelbta kultūros paminklu“, Lina DAPKIENĖ, – „Anykšta“, 2021-01-09).