Kaimo mokyklos sparčiai nyksta – praėjusį rugsėjį durų nebeatvėrė Traupio ir Viešintų mokyklos, neliko Kavarsko gimnazijos skyriaus, diskutuojama, kad ir Svėdasų gimnaziją reikia reorganizuoti į pagrindinę mokyklą.
Klausiame, ar kaimo mokyklų sąskaita taupyti yra gerai? Ar, uždarius kaimo mokyklas, kaimams negresia nunykti?
Janina PALIKEVIČIENĖ, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos direktorė:
„Manyčiau, į kaimą reikėtų žiūrėti taip: jeigu kaime yra jaunų žmonių, šeimų ir yra uždaromos mokyklos – tai žinoma, kad tai yra absurdas. Bet jeigu kaime gyvena tik senjorai, iš kur ten bus vaikų ir kokia tos mokyklos perspektyva gali būti?
Man regis, kad ir kaip ten būtų, šis procesas turi vykti natūraliai, o ne būti skatinamas. Ilgą laiką kaimo gimnazijos gyvavo, kai klasėje būdavo dvylika mokinių. Dabar šis skaičius išaugo iki 21 ir daugiau. Kodėl toks skaičius? Gal ekonomiškai nenaudinga? Didelio mokinių skaičiaus kaimo mokyklose niekada nebuvo, tačiau tą kokybę jose sugebėdavome išlaikyti.
Kad kaimas būtų patrauklus jauniems žmonėms, į jį reikia daug investuoti – infrastruktūra, keliai, darbo vietos. Kaimas visada buvo žemės ūkio produkcijos gamintojas, tad ten nebus didelių pramonės objektų. Tačiau, mano supratimu, viskas turi vykti natūraliai.
Dabar kaimuose per sparčiai naikinami reikalingi objektai – nebėra paštų, medicinos punktai nyksta. O kalbant apie įvairias komunalines paslaugas – kirpyklas ir panašiai, jau net neatsimename, kada tai buvo. Dabar, sakykime, ir Traupyje stovi tuščias mokyklos pastatas – kodėl jo nepanaudojus tokiems reikalams?“
Troškūnų gimnazijos direktorei jau laikas rūpintis sekančiu etapu. Mokykla turi tapti daugiafunkciniu kultūros centru : gimnazija, biblioteka, kraštotyros muziejumi ir pan.
Pilnai palaikau!
Mokykites is vokieciu nieko negriauna tik uzkonservuoja
ir kas iš to konservų dėžūtė > pastatas vis tiek tuščios
Sugriaut galima greit,o atstatyti kas sugriauta reikės nemažai laiko.Ateis gal tokia diena,kai reikės atstatyti,tai ką sugriovė.
Esmė guli tame-jeigu nebus griovimo, tai nebus ir naujų statybų. T.y. nebus projektų iš kurių pelnytųsi politikai, valdininkai ir darbų rangovai. Ar ne politiniams tikslams ir dabar buvo išleisti „Aulelių” projekto pinigai, kad tikrieji darbai taip užtrūko, kad net ir nebeprasidėjo…
Prisiminkite visuotinės valstybinės melioracijos ir kolūkių stiprinimo politiką, kai ”taikiuoju” būdu iš sodžių gyvenojai buvo sukeliami į centrines kolchozų gyvenvietes, miestelius ar net rajono centro miestą, kur ir dabar yra kolūkiečių kvartalas. Taigi, griovimo ir statybų politika vyko ir prie sovietinės santvarkos.
Rajono Vykdomjame komitete buvo net palanavimo skyrius tokiems partijos uždaviniams įgyvendinti.
Mano galva yra kas tikrai nuo kolūkių laikų perduota į savivaldybės valdymą ir tokie ”kultūros” namai kaip vaiduoklai turi būti be atidėliojimo griaunaimi, o renovuotos mokyklų patalpos būtina įveiklinti, kuriant ten jaunimo ar pencininkų užimtumo centrus, dėl kurių veiklų ir biudžeto lėšų panaudojimo taip aršiai balsus rodo jaunieji tarybos nariai, patys nekuriantys savnoriškų veiklų, ir neieškantys privačių rėmėjų jų idėjoms palaikyti, bet visu kūnu siekiantys ištraukti iš bendro savivaldybės biudžeto lėšas minkštųjų veiklų apmokėjimui, net nevisai etiškais veiksmais pasirodydami viso rajono politikų išrinktiesiems ir neabejingiems kas vyksta rajono piliečiams.