Profesoriui stelos daro įspūdį

Naujieji Anykščių rajono savivaldybės vadovai nuolat kalba, kad senosios valdžios žiemą Anykščiuose pastatytos stelos su ištraukomis iš 18-mečio Antano Baranausko dienoraščio netinka Anykščių erdvėms: yra pernelyg modernios ir nepaprastai brangios. Dėl šių stelų, kurių autorė jauna kaunietė architektė Justina Padvarskaitė-Venclovienė, buvo pradėtas Anykščių rajono vyriausiosios architektės Daivos Gasiūnienės veiklos patikrinimas.

Nors sakoma, kad „valdovo balsas yra Dievo balsas“, „Anykšta“ nuomonės apie tokį poeto A.Baranausko atminimo įamžinimą pasiteiravo profesionalo – Vilniaus dailės akademijos profesoriaus, tapytojo Arvydo Šaltenio.

Profesorius Arvydas Šaltenis sako: „Man patiko paminklo idėja – jo horizontalumas. Nežinau, ar lengvai įskaitomas tekstas, tačiau pasirinkta medžiaga – surūdijęs metalas- vykusiai. Įsivaizduokime aštuoniolikmečio priesakus sidabriniame ar auksiniame fone. Kaip tai atrodytų?
Pasaulyje surūdijęs metalas dabar dažnai naudojamas, nes toks metalas turi savo gražumą. Jeigu paminklas būtų iš medžio – jis nebūtų ilgaamžis, pajuoduotų, pažaliuotų, pūtų. Medis taip nepabrėžtų ilgaamžiškumo. O surūdijęs stelų metalas dera su ilgaamžiškumu, senove, tuo, kad dienoraštį rašė ne garsus ir didingas vyskupas, o jaunas žmogus, kuris gal net negalvojo tada kuo bus. Parinkta medžiaga pabrėžia laiko tėkmę, ilgą Anykščių istoriją. Šis poeto tekstas ir paminklo idėja man prie širdies. Ne todėl, kad aš tolimas A.Baranausko giminaitis, bet man patinka sumanymas Anykščiuose parodyti jo dienoraštį. Matau šios idėjos prasmę. Gal kas sustos, perskaitys… Gal kažkoks jaunas žmogus susimąstys… Kur, jeigu ne Anykščiuose, statyti tokį paminklą, tokius tekstus pateikti“?

Visas tekstas publikuojamas šio šeštadieno „Anykštos“ laikraštyje.