Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina tautiečius, kad valstybė sieks laiku išmokėti pensijas, pašalpas, išmokas ir kiekvienu rūpintis. Pasak ministro, jei trūktų pinigų, kentėtų valdininkai, bet ne gyventojų interesai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina
tautiečius, kad valstybė sieks laiku išmokėti pensijas, pašalpas,
išmokas ir kiekvienu rūpintis. Pasak ministro, jei trūktų pinigų,
kentėtų valdininkai, bet ne gyventojų interesai.
– Vyriausybė kaltinama neieškanti dialogo su visuomene. Kaip manote Jūs?
– Dialogo niekada nebūna per daug, o kuo daugiau kalbiesi, tuo geriau.
Dar prieš priimant Seime naujus įstatymus susitikinėjome su visomis
socialinėmis grupėmis, aiškinome, ką darysime. Net nežinau, su kuo
nesame susitikę – ir su profsąjungomis, darbdaviais, kūrybiniais
darbuotojais, nevyriausybinio sektoriaus atstovais, su neįgaliaisiais,
pensininkais, sportininkais. Su visais aptarta jų problematika ir jau
pradėjo veikti specialiai sudarytos grupės, šlifuojami kai kurie
klausimai. Aišku, priimant tokį didžiulį įstatymų paketą galėjo nutikti
taip, kad vienas kitas niuansas iki galo nėra suderintas ar kelia tam
tikrų abejonių. Kita vertus, svarbu ne tik įstatymų pakeitimai, bet ir
jų įgyvendinimas, o ypač mokestiniuose įstatymuose – kaip, kokiu būdu
skaičiuojama.
Pagrindiniai šio dialogo rezultatai yra tie,
kad susitarta su pagrindinėmis interesų grupėmis ir yra aišku, kaip
naudosime jiems skirtas lėšas, kokie bus prioritetai. Paruošta keletas
sprendimų, kurie artimiausiu metu bus pateikti Vyriausybei. Tai –
tvarkos tobulinimas, susijęs su pašalpų vaikams mokėjimu, taip pat
Paramos šeimynoms įstatymo projektas, Darbo įstatymo pakeitimai,
darantys lankstesnę darbo santykių sritį. Tiems ketveriems metams yra
paruošta daugiau kaip 400 priemonių – programų, investicijų,
visuomeninių projektų bei įstatymų pataisų.
Be kita ko, sausio
29 dieną kviečiame visų profesinių sąjungų, interesų grupių,
nevyriausybinių organizacijų atstovus į Vyriausybėje rengiamą
susitikimą su Ministrų Kabineto nariais. Socialiniame forume "Dialogas
su Lietuva" prašome jų iš anksto pateikti klausimus, baimes,
nuogąstavimus, kad planuojamo susitikimo metu galėtume jiems duoti
aiškius atsakymus iš pirmų lūpų. Tik tada, kai abi pusės turės tikrą
informaciją, galėsime normaliai diskutuoti.
Kalbant apie per
šalį vilnijančias protesto akcijas, mus, be abejo, irgi liečia kai
kurie dalykai, susiję su darbo apmokėjimu. Esame pasiryžę kalbėtis su
mūsų žmonėmis, kurie atstovauja dirbančių žmonių interesams. Žmogui
šiuo sunkmečiu labai svarbu išlaikyti darbo vietą.
– Ar galite nuraminti žmones, kad juos pensijos, įvairiausios išmokos pasieks laiku ir tam nepristigsite lėšų?
– Nors dabar krizė, biudžete socialinei rūpybai skirta 2,7 mlrd. litų
daugiau negu buvo pernai. Tai rodo, kad mes sumažintą biudžetą
sukoncentravome į socialines programas. Aišku, kai kurios nukentėjo,
bet prioritetas yra aiškiai išlaikytas, žmonės gali būti ramūs.
Su pensijomis problemas esame išsprendę. Bedarbių pašalpoms skirta
daugiau pinigų. Nors nedarbas išaugo, 200 mln. pašalpoms ir
perkvalifikavimo sistemai turėtų užtekti. Jeigu pritrūktų, Vyriausybė
tikrai perskirstytų lėšas būtent šitai sričiai, apkarpydama lėšas
kitoms sritims.
– Kas iš esmės socialinės apsaugos srityje keisis šiemet?
– Nuo 2009-ųjų kovo 1 d. (laikinai, iki 2010 m. pabaigos) išmoka vaikui
bus mokama visiems vaikams iki 3 metų, nepriklausomai nuo šeimos
pajamų, o vyresniems kaip 3 metų vaikams bus mokama vertinant šeimos
pajamas, – jei šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui per mėnesį
neviršija 3 valstybės remiamų pajamų (1050 Lt).
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo daugybė priemonių. Pirmiausia kiekvienam globojamam vaikui mokama išmoka vaikui – 52 Lt.
Nuo 8 iki 11 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSID) didėja
vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką, šios išmokos dydis siekia
1430 Lt.
Didėja ir vienkartinė išmoka įsikurti, šios išmokos dydis siekia 75 BSID ir sudaro 9750 Lt.
Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimynoje, jo globos laikotarpiu skiriama 8 BSID išmoka per mėnesį (1040 Lt).
Nemokamas maitinimas skiriamas mokiniams tuo atveju, jeigu vidutinės
pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės
remiamų pajamų dydžio (525 Lt).
Toliau pereinama prie aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto.
Privalomuoju socialiniu draudimu draudžiami individualių įmonių
savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų
tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, ūkininkai
ir jų partneriai, asmenys, užsiimantys atlikėjo veikla bei sporto
veikla, asmenys, gaunantys pajamų pagal autorines sutartis.
Beje, dažnai klaidingai skleidžiama informacija, jog atsisakyta išmokų
vaikams. Šiuo metu vaiko pinigus – 52 litus – gauna visi vaikai iki 18
metų ir vyresni, besimokantys dieninėje bendrojo lavinimo mokymo
įstaigoje. Nuo šių metų kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. į vaiko
pinigus galės pretenduoti tik nepasiturinčios šeimos. Išmoka vaikui
skiriama, jei vidutinės pajamos, nustatytos Piniginės socialinės
paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims
įstatyme, vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės
remiamų pajamų dydžiai. Vadinasi, vaiko pinigus bus galima gauti, kai
vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį bus mažesnės nei 1
tūkst. 50 litų. Šitas išmokas pagal mūsų planą turėjo gauti 85 proc.
vaikų iki 18 m., o 15 proc. turtingųjų jos negautų. Dabar skaičiavimai
rodo, kad skaičiai bus dar mažesni.
Išmokos vaikų maitinimui
apkarpymas yra laikina priemonė. Reikia žmonių atsiprašyti, kad kitokio
sprendimo negalėjome rasti, bet 55 proc. vaikų bus valgydinami. Kita
vertus, sutarėme su mokyklomis, savivaldybėmis, kad vaikai bus
maitinami toliau, tik turtingesni tėvai turės už jį susimokėti. Šios
priemonės sustabdymas yra krizinis. Po to grįšime prie buvusios
visuotinio maitinimo sistemos.
– Ar esate numatę, ką nors keisti socialinėje srityje? Ar nesikeis pašalpų, išmokų sistemos tvarka?
– Pati skubiausia problema – šiuo metu ruošiami dokumentai, būsimos
socialinio draudimo sistemos ateities finansavimo schemos analizė.
Galimus variantus pateiksime svarstyti Vyriausybei ir visuomenei, kad
neiškiltų tokių problemų, kokios iškilo dabar. Sieksime, kad mūsų
draudiminė sistema būtų apsaugota nuo tokių "Sodros" pensijos, nedarbo
draudimo, nedarbo rezervų švaistymo, kaip buvo padaryta ankstesnės
Vyriausybės. Investiciniai fondai irgi turi būti apsaugoti nuo
kataklizmų. Kita vertus, lygiai tas pats turi būti padaryta ir su
draudimu nuo nedarbo, turi būti apdrausti ir mūsų indėliai į privačius
kaupiamuosius fondus. Tai yra vienas pirmųjų klausimų, kuriuos turime
išspręsti.
Taip pat siūlysime pakeisti nedirbančių pensininkų
apmokestinimo tvarką. Dauguma žmonių nori progresinių diferencijuotų
mokesčių. Deja, visi tie progresiniai mokesčiai yra susieti su pajamų
deklaravimu, kitokios tvarkos nėra. Norint juos įvesti, mano
įsitikinimu, reikia taikyti patogią tvarką žmonėms. Siūlysime
Vyriausybei, kad tos tvarkos nereikia taikyti pensininkams, kuriems
sunku prisitaikyti prie naujovių, sunku susiskaičiuoti. Galbūt
siūlysime kai kuriuos supaprastinimus, kad pensininkui būtų suvokiama.
Šiandien, matyt, yra daugiau paskaičiavimų ir baimių klausimas negu
realių nuostolių. Mechanizmas yra sudėtingesnis, bet jis finansiškai
naudingas žmonėms.
Iš principo pašalpos ir išmokos yra gerai
sutvarkytos, tačiau turime paruošti efektyvesnę paramos sistemą.
Senesnė tvarka šioje srityje dar nėra pakeista. Tie, kurie priprato
prie tos sistemos, gali būti ramūs, keisis tik tvarka, o pati sistema
išliks. Pirmiausia priartinsime prie žmonių, tam pasitelksime
bendruomenes, įvairias nevyriausybines organizacijas, kurios dirba
arčiau šalies žmonių nei valdininkai.
Šiuo sunkmečiu naujoji
Vyriausybė rado tikrai nemažai papildomų lėšų socialinei sričiai mūsų
biudžete. Nors jis apkarpytas, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai skirta dalis išaugo. Tokios politikos mes tikrai
laikysimės. Kai trūks pinigų, kentės valdžios institucijos, bet ne
socialinės išmokos ar pensijos.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė