Su trenksmu į politinę padangę įsiveržusi politinė partija „Drąsos kelias”, atrodo, atsitrenkė į aklagatvį: visuomenės simpatijos šiai partijai pasiekė dugną, abejojama net ir tuo, ar jai naujos gyvybės įkvėptų jos lyderės Neringos Venckienės sugrįžimas į Lietuvą.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” gegužės 14-23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, partijos „Drąsos kelias” palaikymas siekė 0,2 proc.
Pasak UAB „Baltijos tyrimai” marketingo direktoriaus sociologo Romo Mačiūno, šios partijos populiarumas visuomenės akyse ritasi nuo 2012 metų lapkričio.
„Tai yra gana neseniai įsikūrusi partija. Pirmą kartą užfiksuoti ketinimai už ją balsuoti buvo 2012 metų gegužę. Pastebimesnis jos palaikymas buvo prieš pat Seimo rinkimus 2012 metų spalio mėnesį ir iš karto po jų. Tada tą partiją palaikė 3-4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ryškesnis jos palaikymas buvo tik tam tikruose regionuose”, – sakė R. Mačiūnas.
Jau 2012 metų lapkritį, pasak sociologo, „Drąsos kelio” populiarumas nukrito žemiau 3 proc., po to visus 2013 metus laikėsi apie 1 proc., o nuo šių metų pradžios nukrito mažiau negu 1 procentas ir visą laiką svyruodavo 0,4-0,8 proc., o pastarajame tyrime siekė tik 0,2 procento.
„Daugiausiai ši partija siejama su Venckiene, o jos palaikymas irgi yra smarkiai kritęs”, – pažymėjo R. Mačiūnas.
Sociologo teigimu, N. Venckienė rinkėjų akiratyje atsidūrė 2012 metų pradžioje, tuomet ji pradėta minėti tarp populiariausių Lietuvos politikų – ją teigiamai vertino maždaug 4 iš 10 Lietuvos gyventojų, panaši dalis apklaustųjų ją vertino nepalankiai.
„Iš karto po rinkimų jos palaikymas krito, ir ją daugiau nei pusė šalies gyventojų vertino daugiau neigiamai nei teigiamai. Dabar ji net nepatenka tarp dažniausiai minimų politikų, kuriais visuomenė labiausiai pasitiki. Tik šie politikai yra analizuojami. Būtų galima manyti, kad jei ji būtų vertinama, jos vertinimai būtų labai neigiami”, – sakė R. Mačiūnas.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas konstatavo, kad „Drąsos kelio” istorija pasiekė savo loginį finalą.
„Rinkiminis potencialas, kuris buvo sukauptas ant protesto judėjimo, išseko, ir dabar iš esmės stebime visiškai įprastą Lietuvai situaciją, kai protesto sukurti politiniai judėjimai neįgauna jokio pagreičio ir išsenka, taip nuvildami ir rinkėjus. Tas nusivylimas atėjo eilinį kartą – prieš tai buvo ir Valinsko, ir Paulausko, ir Šustausko partijos, dabar -„Drąsos kelias”, – konstatavo B. Ivanovas.
Politologas abejoja, ar „tas kelias gali judėti ta kryptimi, kuria judėjo”.
„Gali įvykti įvairių dalykų, atsiras naujų lyderių, įkvėps gyvybės kažkokie netikėti posūkiai, bet kol kas bent jau, jei brėžtume liniją tarp tų taškų, kurie yra, deja, perspektyvos atrodo nekokios”, – teigė B. Ivanovas.
Politologas nemėgino kurstyti vilčių ir dėl to, kad iš užsienio sugrįžusi N. Venckienė sugebėtų prikelti partiją.
„Kyla klausimas, kaip ji grįžtų. Jeigu tai būtų organizuota kaip Mesijo, išgelbėtojo grįžimas, tai – galbūt (atgaivintų partiją. – ELTA), bet ar pavyks tai padaryti, aš labai abejoju. Mes prisimename Viktoro Uspaskicho sugrįžimą iš Maskvos. Bet tai lydėjo investicijos į politinę partiją. Tuo atveju buvo galima kažko tikėtis. Aš nežinau, kas galėtų finansiškai įpūsti „Drąsos kelią”, ar jie patys turi lėšų tam. Nes politika kainuoja”, – teigė B. Ivanovas.
Pasak politologo, „Drąsos kelio” rinkėjai pasidalijo kitoms antisisteminėmis save pristatančioms politinėms jėgoms: žaliesiems, tautininkams, galbūt šiek tiek Rolando Pakso grupei.
Gegužės mėnesį, „Baltijos tyrimų” duomenimis, 4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų ketino balsuoti už Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, po 2 proc. – už politinę partiją „Sąjunga Taip” bei Lietuvos žaliųjų partiją, o po 1 proc. rinkėjų palaikytų partiją „Jaunoji Lietuva”, Liberalų ir centro sąjungą bei Tautininkų sąjungą.
Po balandžio mėnesį vykusios apklausos 2 procentiniais punktais padidėjo Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos palaikymas.
2014 metų gegužės mėnesį už Lietuvos socialdemokratų partiją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti 28 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Jei gegužės mėnesį būtų vykę rinkimai į Seimą, tai 12 proc. apklaustų gyventojų būtų balsavę už Darbo partiją, 12 proc. – už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, 9 proc. – už partiją Tvarka ir teisingumas, o 6 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.
