Laimas Fergizas
Pačiame Anykščių miesto centre, istorinėje Sinagogos gatvėje, vykdoma reikšminga rekonstrukcija, kuri ne tik atnaujina paveldinį pastatą, bet ir atveria miestiečiams bei svečiams unikalią galimybę iš arti pamatyti senamiesčio sluoksniuotą laiko audinį.
Per Mindaugines nuardžius buvusią išorinę apdailą – dar vadinamą „euroremontu“ – netikėtai išryškėjo autentiški fasado fragmentai: šimtametės sienos, raudonų plytų arkos, buvusio rūsio įėjimo kontūrai.
Šis atradimas sudomino ne tik paveldosaugos specialistus, bet ir senamiesčio lankytojus. Autentiškos pamatų mūro detalės suteikė pastatui istorinį veidą, kuris ilgus metus buvo užmaskuotas.
Vis garsiau skamba siūlymai dalį senojo fasado elementų palikti atvirai matomus – tarsi gyvą ekspoziciją, kuri trauktų ir miesto gyventojus, ir turistus, ir kavinės lankytojus. Tokia gyva autentikos dermė su šiuolaikišku miesto gyvenimu suteiktų objektui unikalumo visos Lietuvos kontekste.
Pastato viduje jau seniai įsikūrusi viena svarbiausių Anykščių maitinimo įstaigų. Čia per daugelį metų atgaivą rado ne vienas pavargęs keliautojas, o miesto kultūrinio gyvenimo ritme ši vieta tapo neformalia teatro bendruomenės susitikimų erdve.
Tarptautinių teatrų festivalių dalyviai čia rengia aptarimus, banketus ir pokalbius, kuriuose gimsta naujos idėjos ir kūrybiniai projektai.
Atnaujinimo darbai toliau vyksta, o kartu su jais kyla ir klausimas – kiek vietos paliksime istorijai šiuolaikiniame mieste?
Kol kas atsakymas dar atviras, bet gyvas visuomenės susidomėjimas rodo, kad autentiškumo ilgesys – ne praeities, o dabarties ženklas.
visas straipsnis tik rašytojo vaizduotės išraiška-kaip svajojančio kiškučio pakeliui į ”kiškių mokyklą”, o kap rekonstrukcijos projektas įvertintas ir/ar suderintas su specialistais ir kokios jų pastabos- nėra nė žodžio.