
Tai, kad šią vasarą į Anykščius atvyks pasaulinio garso metalo muzikos grupė „Napalm Death“, anykštėnai sutiko santūriai. Tuo tarpu feisbukas jau ūžia nuo žinios, kad per Jonines mūsų mieste ir vėl vyks „Superfiesta“.
Vietos muzikos gurmanai su nekantrumu laukia estrados princo Ryčio Cicino, scenos chuliganų, muzikos grupės „Tautinis brandas“. Girdėjot, netgi Ruslanas Kirilkinas į Anykščius atvyksta? Taip, muzika, neatsiejama vasaros dalis. Anykščiams labai pasisekė, kad čia vyksta ne tik „superfiestos“, bet ir keletas solidžių festivalių, bet tos muzikos taip norėtųsi daugiau. Bent vasarą!
Pagarba režisierei Jolantai Pupkienei, kuri šį savaitgalį į Troškūnus, į čia vykstantį festivalį „Troškimai“ atveža tokius atlikėjus kaip Neda Malūnavičiūtė ar Saulius Prūsaitis.Bernardinų vienuolyno kieme erdvė tokiems koncertams – ideali. Praėjusių metų festivalis „Troškimai“ parodė, kad tokia muzika pasiekia labai nedidelės auditorijos ausis. Tai gali būti ir susisiekimo problema. Ar taip sunku būtų savivaldybei skirti autobusą, kuris festivalio vakarais anykštėnus nuvežtų į Troškūnus ir atgal? Valdininkai autobusais nevažinėja, todėl jiems apie tai greičiausiai net nekyla minčių…
Prieš keletą metų netgi tie patys politikai kartu su kultūros darbuotojais rezgė mintį, kaip tos muzikos mūsų mieste galėtų atsirasti daugiau. Viena iš idėjų – kažkur miesto centre įrengti stacionarią muzikos sceną, į kurią kas vakarą galėtų lipti visi norintieji pamuzikuoti. Visai negirdėti, jauni atlikėjai, grojantys rūsiuose, kažkiek muzikiniame pasaulyje jau matyti veidai…Manot neatsirastų norinčiųjų? O ir miesto centras, kuriame vis dar dominuoja tik vienas prekybos centras, kaip nepastebimai atgytų…
Tai, kad jaunam, perspektyviam atikėjui, anykštėnui, surengti pasirodymą gimtajame mieste – sunkiai įmanoma misija, parodė vieno bičiulio pavyzdys. Vienos kultūros įstaigos kompetentingieji ekspertai leido sau suabejoti, ar muzikantas pritrauks būrius muzikos gerbėjų, kitos kultūros įstaigos vadovai prieš nosį mojavo paslaugų įkainių kanoraščiu su daugeliui jaunų muzikantų neįkandamomis muzikos aparatūros, apšvietimo ir salės nuomos kainomis. Ačiū Anykščių menų centrui, kuris visgi į visą šią situaciją pasižiūrėjo kitu kampu ir jaunas atlikėjas, kalbu apie Ramūną Šiaučiulį, surado galimybę pristatyti savo kūrybą gimtojo miesto auditorijai nemokamame koncerte Anykščių koplyčioje. Kartu su žinomais šalies muzikantais grojantis anykštėnas juos žada atvežti ir į Anykščius, tačiau grįžtant į priešistorę pagalvoji, ar verta stengtis, kai tai neįdomu patiems kai kuriems kultūros darbuotojams.
Artėja Anykščių miesto šventė. Pamenu, jau keletą metų kyla pasipiktinimas, kai paviešinama, kokie atlikėjai bei muzikos grupės pasirodys didžiajame vakaro koncerte. Iki šiol anykštėnų nuomonės, ką jie norėtų matyti ir pagal kokią muziką šokti savivaldybė net neklausė.Portale anyksta.lt skaitytojams savo pageidavimus ir vėl leisime išsakyti. Gal ši valdžia išgirs. Juk žmonėms reikia ne tik duonos , bet ir žaidimų. O kaip malonu, kaip prie tų žaidimų taisyklių gali ir pats prisidėti.
Ir būtinai per miesto šventę reikia anykštėnų muzikos scenų. Tegul joje repuoja anykštėnas Pogrindis, dainą apie Anykščius alieka Artūras Šajevičius, o smegenis visiems ištaško „Dissimulation“.
Ir pabaigai apie kaimynus iš Utenos rajono Užpalių miestelio. Tikiu, daugelis esate matę ir girdėję apie aktyvią to krašto kultūros darbuotoją, diskotekų vedėją DJ Birutę.
„Dažnai politikai kalba „O, sugrįš, sugrįš, jaunimas“. Politikai vis dar mano, kad jei kalbame apie kultūrą kaime, tai būtinai reikia kapelų. Nei velnio nesugrįš. Mano sūnus Londone vaikšto į koncertus, festivalius, kurie trunka tris paras, o bilietas į ten kainuoja porą šimtų eurų. Jis mato pasaulines žvaigždes. Kaip manote, ar jis čia sugrįš žiūrėti kapelų?“, – retoriškai klausia DJ Birutė ir priduria, kad šokių aikštelės – geriausias Lietuvos atspindys, kad kaimuose ir miesteliuose dar likę jaunimo.
Suteikime jiems galimybę realizuoti save muzikos scenoje ir tiesiog gerai pasilinksminti čia, gimtuosiuose kurortiniuose Anykščiuose!