Rimantas VANAGAS, rašytojas:„ Ar tikrai karalius tiek nusipelnė Anykščiams, kad pro šalį pravažiavo ir mes jam paminklą pastatėme?“
skelbimas žiūrėk
PRENUMERATA
Jaros prekyba
Anyksciu baldai
Anyksciu kredito unija 300×250@2x
Husquarna atsinaujinkite
800x800_AGROBITE_LT
AKC BANERIS
AMC baneris
Anyksciu vandenys_ logotipas
baseino bangenis stovykla
Anyksciu siluma 300×250@2x
Anyksciu kvarcas 300×250@2x
Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x
akksc.lt
Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x
imkime rajono pakrasteli daleiskim Svedasus ir kai prisimename kaip ziema vykdavo arkliu lenktynes ant Alauso degindavom More vasara festivalis o per Petro ir Povilo atlaidus nors lyg ir draudziama buvo miestelyje zmoniu minia klegedavo sestadieniais kulrurnamis pilnas jaunimo o kulturos namuose choras ansambliukas ir kaimo kapela o dabar kas like nenoriu izeisti nieko tik pagarba tiem kas suburia ir dalyvauja bet baikim girtis o darniai visi pgalvokime kaip gelbeti musu krasta siaubas ima kai per nevisai puse amziaus vien Svedasu mokykla liko pustuste
Idomu iš kokių lėšų tie paminklai….kažkas liko nuskriaustas… Be darbo, išvyko iš Lietuvos vergauti…. Kulturščikai mato save ir susireikšminę yra.. Bet ar jie turi pagarbą iš žmonių..
tikras faktas iš Lietuvos Metrikos, kad ne pro šalį važiavo karalius, o buvo atvykęs į savo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarą Anykščiuose, tad rašytojas R. Vanagas matyt yra prastas skaitytojas, kad vieno puslapio įdėmiai nepajėgia perskaityti?
Jūs jau puikus rašytojas.. Pasigirkite savo kūryba. Negražu taip. Fantazuoti galima. Bet įžeidinėti prastas lygis.
Neišdegė ant ne Vorutos, o tik ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti butaforinės medinės pilies iš arklių šlapimu įmirkytų rąstų ir padaryti Anykščių vos ne Mindaugo sostine – ne vienam blogai. Įsijautę „istorikai” vos nesuklastojo istorijos. Nerasta ir Mindaugo karūna ant tos pseudo Vorutos. O kiek ieškota! A ja jai kokie graudūs verksmai! Nerasta nei bajoro Nykščio, nei Saulės mūšio prie Rubikių ežero, nei dvarininkės Okuličiūtės jai prirašomame dvarelyje. Prisifantazavo rašytojas A. Vienuolis ir tiek… Kas liko? Ogi nepatenkintos didybės manija! Ir auros po Anykščius lyg ir nebeskraido…
Teikėsi pro šalį pravažiuoti koks nors karalius – Anykščiai jau ir karališki! Būtinai paminklą turime statyti. Merkinėje karalius numirė – faktas. Yra pastatas kuriame Žečpospolitos karalius su svita apsistodavęs, kai pro ten keliavo – faktas. Ir taškas. Nieko daugiau. Tokia didinga lietuvių karalyste esame, kad net nežinome, kur palaidoti mūsų Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Kęstutis… Spėliojame net kur Mindaugas buvo nužudytas. Latvijoje? Agluonoje? Tikrai? Kokia mes Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste buvome, jei ne lietuvių kalba Lietuvos statutas parašytas? Visi Lietuvos Statutai parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine (valstybine!) slavų kalba. Kokia lietuvių valstybe mes buvome, jei ne lietuvių kalba buvo valstybinė? Taip, kokia, jei spėliojame: mokėjo ar nemokėjo, kalbėjo ar nekalbėjo mūsų valdovai lietuviškai? Konstantinas Sirvydas, lietuvių raštijos kūrėjas kada gyveno? Ne 1579 – 1631m.? Iki tol net savo rašto neturėjome. O Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kurios garbus pirmininkas buvo teisininkas Antanas Smetona, nariai – Kazimieras Būga, Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, Pranas Dovydaitis, Jonas Jablonskis kada literatūrinę lietuvių kalbą sukūrė, kokią abecėlę ir iš ko skolinosi? Vytautas Didysis kada valdė, ne 1392 m. – 1430 m? Kelių šimtmečių praraja? Tai kaip gi galėjo mūsų valdovai lietuviškai valdyti, jei Didžiosios kunigaikštystės ribos ėjo vos ne iki Pamaskvės, o kur dar dabartinės Baltarusijos, Ukrainos teritorijos? Ten ką baltai-lietuviai gyveno? Žemėlapiai išlikę, žiūrėkite.
Nebuvo Lietuva karalyste taip pat , kaip V. Lansbergis prezidentu! Ir nėra čia ko klastoti istorijos ir inkšti ieškant karališkumo Anykščiuose vien dėl to, kad kažkada pro juos prajojo ar pravažiavo karalius.
Niekas netrukdo Vytautui Balčiūnui turėti ir išsakyti savąją nuomonę kokiais nors klausimais. Prašom. Patinka istorinėmis temomis – kas gi trukdo? Tačiau ieškoti Anykščių rajone karališkumo menkai produktyvu. Juolab kad ne Anykščiuose, o Troškūnuose pastatyta pirmoji mokykla bajorų vaikams. Pastatas ir dabar tebestovi, restauruotas. Štai taip atsitinka, kai labai norisi, bet kinkos per silpnos. Ir dar: manau, kad kuo anksčiau mes pasveiksime nuo karališkumo ir išskirtinumo kliedesių, tuo nykstančiam Anykščių rajonui bus tik geriau. Laikas nusileisti ant žemės ir prasikrapštyti akis.
Puikiai. Taikliai.
kaip žiūri iš tamsos, tai ir tematai tamsą. O su faktais reikia skaitytis. Dar Baliukio ir Miškinio sovietmetyje studijoje apie Anykščių urbanistiką įrodyta, kad Anykščiuose nuo 14 a. jau buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valstybinis dvaras, o Lietuvos Metrika 100 proc. įrodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis 1442 lapkričio 7 buvo atvykęs į savo dvarą, valdomą vietininko. Visi mokslininkai sutaria, kad jis įkūrė Anykščių parapiją, fundavo pirmąją bažnyčią, puoselėjo dvarą, prie kurio ir formavosi miestelis. Jis tikrai kalbėjo lietuviškai, buvo lietuvis – tai įrodė mokslininkai. Jo sūnus skyrė Panevežio bažnyčiai statyti sklypą, net nepaminėdamas Panevėžio vardo, o jam gražiausioje vietoje prieš senvagę ties teatru stovi Stasio Kuzmos sukurtas paminklas Panevežio įkūrėjui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui. Niekaip nepaženklinti Anykščių miestelio ir bažnyčios įkūrėjo Anykščiuose – ne išmintis, o apsileidimas ar net paprasčiausias nemokšiškumas.
Buvo lietuvis ir kalbėjo lietuviškai? O kaip mokslininkai po kelių šimtų metų tai įrodė?
užtenka vikipedijoje persiskaityti apie valdovą biografinę medžiagą, į google įeiti – ir bus aišku. Juk visiems žinoma, kad Kazimieras Jogailaitis yra Jogailos, Vytauto brolio, sūnus, tikrai kalbėjęs lietuviškai.
Ką tai reiškia „visiems žinoma? Man nežinoma, aš savo ausimis negirdėjau, o visokiomis pseudoistorinėmis pasakomis nelabai tikiu. Kaip ir visokio plauko „istorikais”. Konkretūs įrodymai kur?
Ne faktui. Kai žiūri ne tavo akimis ir matai ne tai, ką tu – tai jau reiškia „iš tamsos”, a ne? Štai jums Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimas DK kanceliarine kalba: «Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных [земель]». Lietuvių, Rusų, Žemaičių ir kitų! Ir ką? Gal lietuviai sudarė šioje valstybėje daugumą? Vargu… Gal žemaičiai? Irgi ne! Slavai sudarė. Ar toliau tęsti?
Teisingai, rašytojau.
Tai pinigai skirti būtų tam paminklui. Kas dar neaišku. Bet gal dar sveiko proto žmonių bus, kad ne pritartų.
Anykščiams ne paminklų trūkumas per gyvenimą kerta! Anykščiams perspektyvių, gerai apmokamų darbo vietų žiauriai trūksta! Juk dėl to jauni darbingi žmonės palieka Anykščių rajoną, nekuria čia šeimų, negimdo vaikų. Nyksta gi rajonas dėl šių priežasčių! Negi toks beviltiškas bukumas visą rajoną apsėdo, kad nebesuvokiate, kodėl užsidaro be vaikų liekančios mokyklos? Kad šitaip mažėjant gyventojų skaičiui nebeliks jūsų ligoninės? Kad išeina bankai ir įstaigos, niekas nebenori investuoti į nebeperspektyviu, prarandančiu darbo jėgos resursus, tapusį rajoną? O kai kurie vis dar auromis ir karališka praeitimi kliedi… Kokiu kuolu jums per makaules trinktelėti, kad atsikvošėtumėte ir prabustumėte iš šito mirtino letargo miego?
nereikia maišyti socialinių problemų sprendimų su kultūrinės atminties aktualinimu, kaip ir piniginės painioti su širdimi, nors jie greta, bet yra visai skirtinti dalykai. Socialinė gerovė ir kultūra yra seserys, o ne priešininkės.
Ar negalėtumėte, sere Beje, pirmiausia, prioritetine tvarka, išspręsti Anykščių socialines problemas? Kultūrinė atmintis ir dar šimtą metų gali palaukti, a ne? Juk laukė. Ir ką?
Nelaukė. Didžiausiu sunkmečiu, kai pinigų beveik nebuvo, buvo įrengtas milžiniškas vyskupo skveras su visom nuokalnėm ir centre – poeto Baranausko paminklu, įvartintu nacionaline premija, o prieš dešimt metų – Menų centras. Gerovė yra ir socialinė, daiktinė, medžiaginė, ir prasiminė, sąmonės, grožio.