Ruduo – moliūgų metas. Ši puiki rudens daržovė gali būti panaudota ne tik Helovino „baisuokliams“ skaptuoti!
Moliūgai yra vienmečiai augalai, priklausantys moliūginių šeimai. Ir nors jie į Europą atkeliavo iš tolimosios Pietų Amerikos, puikiai prigijo tiek Lietuvoje, tiek, galima teigti, ir visame pasaulyje. Šios daržovės, skelbiama, gali užaugti iki 70 kilogramų svorio, tačiau pernai Lietuvoje, Kretingos rajone užaugintas moliūgas rekordininkas svėrė net 233 kilogramus!
Kad užaugtų dideli ir skanūs, moliūgus reikia sėti šiltoje ir saulėtoje vietoje, gegužės pabaigoje, sakoma – kai pražysta alyvos.
Tiek moliūguose, tiek jų sėklose gausu vitaminų ir angliavandenių. Pavyzdžiui, karotino juose yra net du kartus daugiau nei morkose, moliūguose gausu geležies, vitaminų A, E, D, C, B, o jų sėklos vadinamos „vyrų maistu“, kadangi yra naudingos prostatai.
Iš moliūgų sėklų yra spaudžiamas aromatingas aliejus, kuris labai tinkamas salotoms gardinti, na o iš pačių daržovių galima pasigaminti įvairiausių patiekalų: tai ir troškiniai su molūgais, ir trintos sriubos, pyragai, apkepai, duona su moliūgo minkštimu ar sėklomis, tyrelės kūdikiams, iš jų galima spausti sultis.
Įdomu tai, kad vartoti galima ir jaunus moliūgų lapus bei stiebus, net – žiedus.
