Maskvos Raudonojoje aikštėje įvyko iškilmingas karinis paradas, skirtas 69-osioms Pergalės dienos metinėms. O popiet prezidentas Vladimiras Putinas nuskrido į Krymą. Tai pirmas jo vizitas čia po Krymo aneksijos.
V. Putinas dalyvavo iškilmėse Maskvoje, kur buvo daugiau nei 11 tūkst. Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių, 151-as karinės technikos vienetas, 69 kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Maskvos karinės apygardos (MKA) kariams šis paradas jau 140-asis iš eilės. 69-osioms Pergalės dienos metinėms skirtam paradui vadovavo neseniai paskirtas Rusijos sausumos karinių pajėgų štabo vadas pulkininkas generolas Olegas Saliukovas, o paradą priėmė Rusijos gynybos reikalų ministras ir kariuomenės generolas Sergejus Šoigu.
Apie 11 tūkst. karių dalyvavo kasmetiniame Pergalės dienos parade, prasidėjusiame nuo karinių dalinių žygiavimo, skambant pučiamųjų orkestrų melodijoms. Paradą iš tribūnos stebėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, apsuptas veteranų.
Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusioms minioms Rusijos vadovas sakė ugningą kalbą apie „geležinę sovietinių žmonių valią“, kuri išvadavo Europą iš nacistinės vergijos.
„Tai šventė, kai visa apimanti patriotizmo banga triumfuoja, visi labai aiškiai pajunta, kas yra ištikimybė tėvynei ir kaip svarbu ginti jos interesus“, – kalbėjo V. Putinas.
„Pergalę pasiekti pavyko fronte ir už priešo linijų, už ją kovojo partizanai, dėl jos kovota pogrindyje. Pergalę priartino apgulto Leningrado drąsa, Sevastopolio gynėjų narsa, ryžtas tūkstančių karių, kurie be baimės gynė savo pozicijas. Kruvini mūšiai prie Maskvos ir Staliningrado, Kursko mūšis ir kariniai veiksmai prie Dniepro lėmė viso Antrojo pasaulinio karo eigą“, – pareiškė Rusijos vadovas.
„Būtent mūsų šalis nacistus parvijo atgal į jų irštvą, galutinai juos sunaikino. Visada saugosime šią šventą amžiną tiesą, neleisime pamiršti ir išduoti mūsų herojų – visų, kurie negailėjo savęs ir padėjo pasaulyje išsaugoti taiką“, – pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas.
Parade riedėjo šarvuoti automobiliai „Tigr“, šarvuočiai BRT-82A ir „Taifun“, tankai T-90A, prieštankiniai raketiniai kompleksai „Chrizantema-S“, savaeigės haubicos MSTA-C, zenitiniai raketiniai kompleksai „Byk-M2“ ir „Top-M2Y“, zenitinių raketų ir patrankų kompleksai „Pancir-S1“, raketiniai kompleksai „Iskander-M“ ir „Topol-M“ bei zenitinės raketinės sistemos S-400 „Triumf“ paleidimo sistemos.
Jiems iš paskos Raudonąja aikšte judėjo 69 kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai, tarp kurių bus Mi-28H „Nočnoj ochotnik“ ir Ka-52 „Alligator“, taip pat Mig-29SMT ir Mig-31, bombonešiai Su-24M ir Su-34, viršgarsiniai strateginiai bombonešiai Tu-160 ir turbosraigtiniai Tu-95.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 metų gegužės 9 dieną Rusijoje teritorijoje suplanuota daugiau nei 10 tūkst. 500 renginių, tarp kurių kariniai paradai 26 miestuose, 25 vietose bus paleisti šventiniai fejerverkai.
Rusija triumfuoja
Patriotizmo bangos apimta Rusija penktadienį iškilmingai mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, tačiau ši šventė kaimyninėje Ukrainoje bus daug santūresnė, baiminantis provokacijų.
Gegužės 9-osios minėjimai vyksta itin opiu metu abiem slaviškoms šalims, kartu kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, tačiau dabar įsitraukusioms į precedento neturinčią konfrontaciją, grasinančią nugramzdinti Ukrainą į pilietinį karą.
Pergalės dienos parado repeticija:
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „būtų gaila“, jeigu V.Putinas mėgintų „išnaudoti“ Pergalės dienos minėjimus, kad aplankytų tą Juodosios jūros pusiasalį.
Kol Rusija kuria planus pademonstruoti savo karinę techniką ir patriotinį įkarštį Raudonojoje aikštėje, Kijevo valdžia ketina surengti tik nedidelę vainikų padėjimo ceremoniją.
Nors Rusijos kontroliuojamo Krymo uostamiestyje Sevastopolyje vyks paradas, Kijevas patarė nerengti didelių susirinkimų ir sustiprino saugumo priemones, baiminantis, kad prorusiški kovotojai gali pakurstyti smurtą šią itin simbolinę dieną.
„Aplink mūsų sostinę buvo įkurti patikros postai, kur vyksta kruopštūs patikrinimai, nes numatome provokuojamus veiksmus, kurių gali pasitaikyti gegužės 9 dieną“, – sakė Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, ragindamas piliečius būti budriais.
Įtampą dar labiau didina griežta retorika garsėjančio Rusijos premjero pavaduotojo Dmitrijaus Rogozino planai švęsti Pergalės dieną Moldovos separatistiniame Padniestrės regione netoli Ukrainos neramaus pietinio Odesos uostamiesčio.
„Pergalės diena nebesuartina Ukrainos ir Rusijos“, – politikos analitikas Vladimiras Pribylovskis sakė naujienų agentūrai AFP.
Georgijaus juostelės prieš aguonas
Prieš šią šventę Kijevas vaizdavo Rusiją kaip agresorę, pasiryžusią kurstyti chaosą Ukrainoje, tuo tarpu Kremlius kaltino kaimyninės šalies provakarietišką vyriausybę susidėjus su „fašistais“ ir ultradešiniosiomis grupuotėmis.
Nesantaiką kursto prieštaringai vertinamas nacionalistinio judėjimo vakarų Ukrainoje palikimas. Tas regionas buvo okupuotas Sovietų Sąjungos, o jame veikusi Ukrainos sukilėlių armija (UPA) bendradarbiavo su naciais.
Priešiškumas tarp abiejų slaviškų tautų pasiekė tokį lygį, jog Ukraina atsisako juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintų Georgijaus (arba Šv.Jurgio) juostelių kaip Pergalės dienos simbolio ir vietoje jos renkasi raudoną aguoną, primenančią apie pralietą kraują.
Prorusiški separatistai, kovojantys prieš Kijevo valdžią, dryžuotas Georgijaus juosteles naudojo kaip atpažinimo ženklą, todėl pelnė „Kolorado vabalų“ pravardę.
„Pergalės simbolis pradėjo reikšti mėginimą užgrobti suverenios valstybės teritoriją“, – sakė 25 metų Helena Urban, studijuojanti vakariniame Ukrainos mieste Lvove.
Nacionalinė ikona
Kaip nurodo kai kurie šaltiniai, Sovietų Sąjunga per karą su Vokietija neteko apie 30 mln. žmonių gyvybių, o pergalė Antrajame pasauliniame kare tebekelia didžiulį pasididžiavimą šioje šalyje.
Pastaraisiais metais V.Putinas sumaniai išnaudojo rusų patriotizmą, sukylantį per Gegužės 9-osios iškilmes, savo populiarumui padidinti.
61 metų autoritarinis lyderis yra pareiškęs, kad netoleruos mėginimų peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, ypač pastangų „šlovinti fašistus“ arba menkinti šalies patirtas aukas.
„Gegužės 9-oji tapo naujos Putino ideologijos epicentru, – sakė Maskvoje dirbanti politikos apžvalgininkė Julija Latynina. – Mūsų Didysis Tėvynės karas pradėjo atlikti nacionalinės ikonos vaidmenį.“
Prieš šias iškilmes V.Putinas pasirašė įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už Niurnbergo tribunole pripažintų faktų neigimą.
Po dešimčių žmonių gyvybių pareikalavusio naujausio smurto protrūkio Ukrainos rytuose ir pietuose, kur gyvena daugiausiai rusakalbiai, Maskvos oficiali retorika tuos įvykius prilygino tamsiausiems Vokietijos nacių nusikaltimams, tokiems kaip Aušvico mirties stovykla. Tokie pareiškimai dar labiau pakurstyti aistras.
Rusijos pareigūnai pastarosiomis dienomis Maskvoje rengė Pergalės dienos karinio parado repeticijas, o metropoliteno stotyse skambėjo karo laikų dainos.
Tuo tarpu atmosfera Kijeve buvo baugiai rami ir labai skyrėsi nuo smurto, krečiančio rytų Ukrainą.
„Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ši diena visiškai liovėsi buvusi švente ir taps tragiška atminimo data“, – sakė Maskvoje dirbantis opoziciją palaikantis analitikas Stanislavas Belkovskis.
