S. Skvernelis: Lietuvos netenkina siūloma parama žemės ūkiui

Lietuvos netenkina praėjusią savaitę Europos Komisijos pateikti kitos daugiametės finansinės perspektyvos biudžeto pasiūlymai – tarp jų ir parama žemės ūkiui, teigia premjeras.

„Galiu pasakyti labai aiškiai, kad nei visų Baltijos valstybių, nei Lenkijos netenkinta tie skaičiai, kokie dabar yra. Tarp jų ir parama žemės ūkiui, ir ta pozicija yra aiškiai išsakyta“, – antradienį LRT radijui sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasak jo, tai, kad kitoje finansinėje perspektyvoje išmokos Lietuvos žemdirbiams vis dar neprilygs Europos Sąjungos vidurkiui, yra nepriimtina.

„Mes manome, kad tas tempas, kuris numatytas perspektyvoje sulyginti su senosiomis valstybėmis, visiškai nepriimtinas“, – tikino S. Skvernelis.

Jis teigė trečiadienį vyksiantis į Briuselį, kur su komisarais tarsis dėl europinės paramos Lietuvai, tačiau pripažįsta, kad derybos bus sunkios.

„Rytoj vykstu į Briuselį, susitiksiu su atskirais komisarais ir Komisijos pirmininku ir, matyt, laukia mūsų sunkios derybos, nes tai, kas šiandien pateikta, nematome svarių argumentų, kodėl valstybės, kurios darė struktūrinius pokyčius, laikėsi fiskalinės drausmės, dabar savotiškai nukenčia dėl to“, – teigė premjeras.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pirmadienį susitikęs su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu Hoganu, teigė, kad optimizmo dėl didesnės paramos nėra daug, mat „Brexit“ paliko 12 mlrd. eurų skylę Bendrijos biudžete. Pasak ministro, reikia džiaugtis, kad parama Lietuvai nėra mažinama.

Visgi, jis neatmetė galimybės išsiderėti daugiau lėšų, jeigu pati Lietuva sutiktų daugiau prisidėti prie aplinkosaugos, migracijos krizės ir kitų ES svarbių temų.

Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.

Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų – kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.

Ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.

Teigiama, kad maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą, šalys turės atidėti bent 2 proc. savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti.