
Buvęs garsus krepšininkas, o dabar Seimo narys, anykštėnas Sergejus Jovaiša gimtadienį švęs gruodžio 17-ąją.
Paklaustas, ar bent retkarčiais užmeta akį į astrologines prognozes, sako: „Kartais prabėgoms peržiūriu. Nenoriu būti apribotas vieno Zodiako ženklo rėmuose. Esu labiau dalykiškas žmogus, manau, kad vienokie ar kitokie iššūkiai žmogaus gyvenime būna ne knygose užrašyti, ne horoskopuose paslėpti, o gimsta jo galvoje. Ir tik nuo tavo išsilavinimo, charakterio savybių, patirties priklauso, kaip su jais susidorosi“.
– Šauliai principingi ir tiesūs bendraudami, kritikuodami draugą kartais gali pasirodyti netgi negailestingi.
– Pirmi du teiginiai man tinka, o apie tai, kas po kablelio, pasakyčiau taip – negailestingas tik tam, kuris nenori su tavim kalbėtis, nenori tavęs girdėti. Žmogaus teisė priimti ar nepriimt mano nuomonę.
Draugų neturiu daug, manau, jų ir negali būti daug. Kad visiškai sutaptų vertinimai, poreikiai, pomėgiai, charakteriai – kažin ar rasi daug tokių žmonių. Vis dėlto lengviausia bendrauti su bent kiek panašiais į tave. Aš ir pats labai nesiveržiu į draugus…
Iš senų laikų likę daugiausiai draugų. Su didžiausiu malonumu sutinku bet kurį klasės draugų, man atrodo, tada mes buvom visi panašūs – jauni, naivūs, paprasti, gal tokiame amžiuje ir būna nuoširdžiausios draugystės. Dabar daug kalbama apie patyčias mokykloje, mano laikais tikrai neprisimenu, kad būtų buvę kas nors panašaus, aišku, ir apsistumdydavom, ir susipykdavom, bet nuoskaudų jokių nėra likę.
Vėliau teko visko patirti – ir skaudžių išdavysčių, ir nusivylimų… Jokiu būdu nesakau, kad pats nesu ko nors įskaudinęs. Su buvusiais krepšinio komandos draugais dabar jau susitinkam retai, esam išblaškyti po visą pasaulį, likusi daugiau pagarba vienas kitam nei draugystė – laikas vis dėlto išsklaido tuos šiltus jausmus. Bet buvo ir toks laikas, kai su komandos draugais buvo lengviau bendrauti, nei namie su artimaisiais…
Ar gali būti draugų politikoje? Gali, bet politikoje vis dėlto asmeninius interesus nustelbia grupiniai interesai. Nuo pat savo politinės karjeros pradžios, o tai yra buvimo Anykščių rajono tarybos nariu, svarbiausia man atrodė išmokti dirbti komandoje. Politikoje vienam atsilaikyti sunku. Yra žmonių Seime, su kuriais man patinka bendrauti, nebūtinai tai mano frakcijos nariai, tai tiesiog malonus, intelektualus, per daug į artimus asmeninius santykius neperaugantis bendravimas.
Visas tekstas publikuojamas šio šeštadieno „Anykštos“ laikraštyje.
689325 51939great post. Neer knew this, thankyou for letting me know. 736109