Socialdemokratų inicijuotos ir prieš tris savaites Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis numatyta baudžiamoji atsakomybė už bet kokios medžiagos iš neviešų teismo posėdžių atskleidimą ir paviešinimą, nebegalios. Taip ketvirtadienį nusprendė tas pats Seimas, pritaręs prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kuriomis BK pataisos laikomos nepriimtomis. Iš 75 užsiregistravusių Seimo narių balsavime dalyvavo 74. Už veto balsavo 62, prieš buvo 4, o susilaikė – 8 parlamentarai. Prezidentės veto palaikė ir viena šių BK pataisų iniciatorių socdemė Irena Šiaulienė. Tuo metu Rimantė Šalaševičiūtė, kuri taip pat rengė šį įstatymą, Seimo posėdyje nedalyvavo.
Seimo priimtas BK pataisas prezidentė vetavo dar balandžio 26 d., teigdama, kad parlametarų priimtos pataisos varžo žiniasklaidos teises, apriboja visuomenės interesą bei didina teismų uždarumą. Prezidentė taip pat mano, kad tokios įstatymo pataisos taip pat sukurs prielaidas piktnaudžiauti neviešų posėdžių teise – ypač tais atvejais, kai bus siekiama nuo žiniasklaidos ir visuomenės nuslėpti rezonansines bylas, susijusias su viešais asmenimis. BK pataisas D. Grybauskaitė vetavo po žiniasklaidos priemonių atstovų kreipimosi. Jie teigė, kad tokios pataisos gali apriboti galimybes pranešti apie vykstančius teisminius procesus ir sudaro prielaidas kelti bylas žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai paskelbiama visuomenės interesus atitinkanti informacija. „Visuomenės interesas gauti tam tikrą informaciją gali būti toks stiprus, kad jis pateisintų konfidencialia laikomos informacijos paskelbimą“, – Seimo priimtas BK pataisas kritikavo ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimais Dunja Mijatovič, kuri D. Grybauskaitę pasveikino dėl pasirašyto veto.
Sudaro prielaidą baudžiamajam persekiojimui
Pristatydama prezidentės veto šalies vadovės patarėja Gabija Grigaitė pabrėžė, kad toks reguliavimas, kokiam buvo pritaręs Seimas, sudaro prielaidas visuotiniam baudžiamajam persekiojimui, nors visuomenė turi teisę gauti informaciją, susijusią su teisingumo vykdymu. „Prezidentės nuomone, toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas visuotiniam baudžiamajam persekiojimui, – sakė G. Grigaitė. – Remiantis šiuo straipsniu baudžiamasis persekiojimas būtų pradedamas tiek visuomenės informavimo priemonių atstovams, tiek proceso dalyviams, tiek ir teismo posėdyje nedalyvavusiems, bet informaciją sužinojusiems ir ją paskelbusiems asmenims vien tik už paties atskleidimo ar viešo paskelbimo faktą, nepriklausomai nuo atskleistos informacijos turinio ir dėl to atsiradusių padarinių pobūdžio.“ Prezidentės pateiktas veto Seime karštų diskusijų nesukėlė, nors kai kurie politikai ir bandė šalies vadovei įgnybti, teigdami, kad esą D. Grybauskaitė suabejojo teismais, kurių korpusą pati formuoja. Seimo narys Naglis Puteikis palaikė prezidentės veto, teigdamas, kad teisėjai, pasinaudodami neviešais posėdžiais, esą galėtų masiškai dangstyti negeroves, o visuomenė prarastų teisę žinoti apie tai, kas vyksta teismuose. „Jeigu prezidentės veto nepritartume, tos bylos ir liktų slaptos”, – jo teigimu, prezidentės sprendimas „yra vietoje ir laiku.” D. Grybauskaitės veto palaikė ir buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, pažymėjęs, kad dėl tokio įstatymo įsigaliojimo labiausiai nukentėtų kultūringa žiniasklaida. Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis svarstė, kaip galima nebausti žiniasklaidos, kuri viešina informaciją apie nuo pedofilų nukentėjusius mažamečius vaikus. Tačiau, pasak G. Grigaitės, BK jau yra numatyta atsakomybė už tokios informacijos paviešinimą, taip pat žurnalistus gali bausti Žurnalistų etikos inspektorius. Jis taip pat gali kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo metu Petras Gražulis suabejojo, ar prezidentė apskritai pasitiki teismais ir juose dirbančiais teisėjais. Bet G. Grigaitė pabrėžė, kad veto nesusijęs su pasitikėjimu ar nepasitikėjimu teismais, o su visuomenės teise gauti informaciją.
Užčiauptų ne tik žiniasklaidą, bet ir nusikaltimo aukas
Pagal Seimo priimtas, bet taip ir neįsigaliojusias BK pataisas baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta bet kam, kas būtų atskleidęs ar paskelbęs teisme nagrinėtos neviešos bylos duomenis. Šios atsakomybės neišvengtų ir motinos, kurių vaiką nužudys šaltakraujis žudikas ar išniekintų nesutramdomas seksualinis maniakas – nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims užtektų tik užsiminti apie tai, ką uždarame teismo posėdyje kalbėjo nusikaltėlis, ir jis iš karto galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įsigaliojus BK pataisoms prokurorams net nereikėtų įrodinėti šių baudžiamųjų nusižengimų – užtektų fakto, kad informacija bus paskleista. Ekspertai, kritikavę šias pataisas, teigė, kad jos palankios tik nusikaltėliams, kurie ir dabar bet kokia kaina bando viešumo. BK pataisos Seime buvo užregistruotos dar 2013 m. – tuomet socialdemokratės I. Šiaulienė ir R. Šalaševičiūtė pasiūlė, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti visi asmenys, kurie „atskleidė arba viešai paskelbė baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos, nagrinėjamos ar išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu arba bylos medžiagą ar jos dalį, susijusią su nepilnamečiu, kurios atskleidimą ar viešą paskelbimą apribojo teismas, išnagrinėjęs bylą viešame teismo posėdyje“. Pagal Seimo priimtas BK pataisas už baudžiamąjį nusižengimą grėstų laisvės apribojimas, viešieji darbai arba areštas.
