Seimas antradienį įtvirtino prievolę kates, šunis ir šeškus ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.
Tokia tvarka galios tiek naujai atvedamiems gyvūnams, tiek laikomiems iki įstatymo priėmimo datos, tik Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato skirtingas jos įsigaliojimo datas.
Už jo priėmimą antradienį balsavo 94 Seimo nariai, devyni buvo „prieš“ ir 22 parlamentarai susilaikė.
Įstatymo pataisos pradės galioti šių metų gegužės 1 dieną ir po jos atvesti gyvūnai turės būti paženklinti ir registruoti per keturis mėnesius. Iki gegužės 1-osios atvesti katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti ir registruoti per metus – iki 2022 metų gegužės 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki gegužės 1-osios, jie privalės būti paženklinti ir registruoti iki šių metų rugsėjo 1-osios.
Įstatymas taip pat uždraudė gyvūnų prekybą turgavietėse ir lauko sąlygomis, o veterinarijos gydytojai įpareigoti informuoti atsakingas institucijas, kai kyla įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat papildytas nauju apibrėžimu, kas bus laikoma gyvūnų suluošinimu. Tai bus veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys, organai ir atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei, psichikos sveikatai.
Seimas dar 2012 metais buvo nusprendęs, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tačiau 2016 metų vasarą Seimas atsisakė nuo metų pradžios įvesto privalomo gyvūnų ženklinimo, motyvuodamas, kad dėl papildomos finansinės naštos „didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi“.
Gyvūnų gerove vėl susirūpinta po pranešimų pernai apie gyvūnų teisių pažeidimus nelegaliose veisyklose.
