Antradienį po pietų Seimas pradėjo antrąjį 2009 metų valstybės biudžeto svarstymą. Koalicinė Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė jo projektą pakeitė iš esmės, į jo punktus ir su biudžetu susijusius teisės aktų pakeitimus įrašydama gana griežtas ir drastiškas antikrizinio plano nuostatas. Antradienį po pietų Seimas pradėjo antrąjį 2009 metų valstybės biudžeto
svarstymą. Koalicinė Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė
jo projektą pakeitė iš esmės, į jo punktus ir su biudžetu susijusius
teisės aktų pakeitimus įrašydama gana griežtas ir drastiškas
antikrizinio plano nuostatas.
Naują biudžeto projektą, kuriam Vyriausybė pritarė pirmadienį, Seimui
pristatė finansų ministras Algirdas Šemeta. Nesileisdamas į skaičių
eilučių vardijimą ministras pabrėžė, kad pastaruoju metu finansavimas
iš biudžeto visiškai sutriko, toliau blogėja padėtis statybos,
nekilnojamojo turto, transporto, viešbučių ir kituose sektoriuose.
Gilėjant krizei, anksčiau 2009 metams prognozuotą 1,5 proc. bendrojo
vidaus produkto (BVP) augimą, anot jo, pakeitė 4,8 proc. BVP smukimas.
Ministro teigimu, dėl to imtasi priemonių biudžeto padėčiai taisyti.
Jei nieko nebūtų buvę daroma, valdžios sektoriaus deficitas kitąmet
išaugtų iki 5,76 proc. BVP, tačiau pavyko pasiekti, kad jis sumažėtų
iki 2,1 proc. Prognozuojamas kitų metų BVP yra 114,8 mlrd. litų.
"Valstybės biudžeto deficitas sudarys tik 1,5 proc. BVP, arba 1,5 mlrd.
litų, nes yra numatyta 600 mln. litų išlaidų perkelti į antrąjį
pusmetį", – kalbėjo finansų ministras. Tikimasi, kad per tą laiką
galbūt padėtis pagerės ir Lietuvai pavyks pasiskolinti.
Ministras paminėjo, kad Seimo nariai po pirmojo biudžeto svarstymo
prašė įvairius asignavimus padidinti 887 mln. litų, tačiau įvykdyti
tokius prašymus nėra galimybių. Pagal juos skirta papildomai tik 12,8
mln. litų, iš jų 6 mln. litų – Kauno arenai statyti. A. Šemeta prašė
Seimą apsispręsti ir priimti politinį sprendimą, ar papildomai skirti
18 mln. litų Valdovų rūmų statybai užbaigti, kad kitų metų liepą juose
būtų galima priimti užsienio svečius. Anksčiau skirtų 32 mln. litų šių
rūmų statybai nepakako, tad minėti papildomi milijonai įrašyti į
biudžeto projektą.
Atsakydamas į parlamentarų klausimus, kam
reikia tokio taupymo ir biudžeto subalansavimo žmonių bei verslo
sąskaita, ministras pažymėjo, kad tas būtina lito stabilumui užtikrinti
ir kad valiutų valdybos modelis Lietuvoje galiotų iki pat euro įvedimo.
"Mes per daug investavome į vartojimą, paėmėme per daug paskolų būstui.
Investavome į sritis, kurios negamina produkcijos eksportui, tad
susidarė šalies einamosios sąskaitos deficitas, o pasiskolinti keletą
mėnesių nei valstybė, nei privatus sektorius neturi galimybių. Turime
sutvarkyti finansus, kad kredituotojai atlaisvintų finansus ir būtų
galima pasiskolinti", – aiškino A. Šemeta.
Pagal 2009 m.
biudžeto projektą kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės
ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES lėšomis turi įplaukti 29,707
mlrd. litų, arba 1 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Dotacijos
iš ES biudžeto sudarys 5,468 mlrd. litų.
Į valstybės biudžetą
kitąmet su minėtomis ES lėšomis planuojama surinkti beveik 25,45 mlrd.
litų pajamų, o išlaidos sieks 26,94 mlrd. litų – jos bus 371,3 mln.
litų didesnės nei šiemet.
Po biudžeto pristatymo ir klausimų pranešėjui vyko diskusija.