Seimas antradienį žengė vieną žingsnį didindamas pelno mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 20 proc. bei progresiniu tarifu apmokestindamas pajamas iš dividendų. Tokį pasiūlymą Pelno mokesčio įstatymui pateikė opozicinė „Tvarkos ir ir teisingumo“ partijos frakcija, kurią liberalas Gintaras Steponavičius pasveikino įsijungus į visuotinio apmokestinimo varžybas, primenančias visuotines ginklavimosi varžybas Šaltojo karo metu.
Seimas antradienį žengė vieną žingsnį didindamas pelno mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 20 proc. bei progresiniu tarifu apmokestindamas pajamas iš dividendų. Tokį pasiūlymą Pelno mokesčio įstatymui pateikė opozicinė „Tvarkos ir ir teisingumo“ partijos frakcija, kurią liberalas Gintaras Steponavičius pasveikino įsijungus į visuotinio apmokestinimo varžybas, primenančias visuotines ginklavimosi varžybas Šaltojo karo metu.
Už teisės akto projektą po pateikimo balsavo 52 parlamentarai, 11 Seimo narių buvo prieš ir 34 politikai susilaikė. Posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Algis Čaplikas pasiūlė šią iniciatyvą svarstyti pavasario sesijoje, tačiau tam paprieštaravo „darbietė“ Loreta Graužinienė, tad dėl svarstymo datos vėl buvo balsuojama.
Pirmas balsavimas buvo lygus, antras lėmė, kad pelno mokesčio pakeitimai bus svarstomi pavasarį.
„Tvarkiečiai“ pasiūlė padidinti pelno mokestį, o pajamas iš paskirstyto pelno apmokestinti progresine tvarka: pajamos iki 15 tūkst. Lt, anot jų, turėtų būti apmokestinamos 5 proc. tarifu, 15-96 tūkst. Lt dydžio pajamos – 15 proc. tarifu, dividendai nuo 96 tūkst. – 25 proc. tarifu.
Seimas antradienį žengė vieną žingsnį didindamas pelno mokesčio tarifą nuo 15 proc. iki 20 proc. bei progresiniu tarifu apmokestindamas pajamas iš dividendų. Tokį pasiūlymą Pelno mokesčio įstatymui pateikė opozicinė „Tvarkos ir ir teisingumo” partijos frakcija, kurią liberalas Gintaras Steponavičius pasveikino įsijungus į visuotinio apmokestinimo varžybas, primenančias visuotines ginklavimosi varžybas Šaltojo karo metu.
Už teisės akto projektą po pateikimo balsavo 52 parlamentarai, 11 Seimo narių buvo prieš ir 34 politikai susilaikė. Posėdžiui pirmininkavęs liberalcentristas Algis Čaplikas pasiūlė šią iniciatyvą svarstyti pavasario sesijoje, tačiau tam paprieštaravo „darbietė” Loreta Graužinienė, tad dėl svarstymo datos vėl buvo balsuojama.
Pirmas balsavimas buvo lygus, antras lėmė, kad pelno mokesčio pakeitimai bus svarstomi pavasarį.
„Tvarkiečiai” pasiūlė padidinti pelno mokestį, o pajamas iš paskirstyto pelno apmokestinti progresine tvarka: pajamos iki 15 tūkst. Lt, anot jų, turėtų būti apmokestinamos 5 proc. tarifu, 15-96 tūkst. Lt dydžio pajamos – 15 proc. tarifu, dividendai nuo 96 tūkst. – 25 proc. tarifu.
Anot projektą pristačiusio „tvarkiečių” atstovo Juliaus Velselkos, taip būtų leidžiama pasirinkti – investuoti į gamybą ar laikyti pelną banke indėlio pavidalu. Pasak politiko, valstybės biudžetas iš to išloštų apie 28 mln. Lt.
„Tvarkiečio” skaičiavimais, akcininkų, per metus gaunančių iki 10 tūkst. Lt dividendų yra daugiau nei 37 tūkst., gaunančiųjų 10-100 tūkst. Lt – esama 2,8 tūkst. žmonių, o virš 100 tūkst. Lt dividendų per metus gauna viso labo tik 1313 akcininkų.
„Tvarkiečiai” taip pat pasiūlė progresyviai apmokestinti ir palūkanas. Pagal projektą, metinėms pajamoms iš palūkanų iki 15 tūkst. Lt būtų taikomas 0 proc. tarifas, pajamoms iš palūkanų, siekiančių 15-100 tūkst. Lt, 5 proc. tarifas, nuo 100 tūkst. Lt – 10 proc.
Priėmus Pelno įstatymo pataisas, iš pelno, dividentų ir palūkanų apmokestinimo biudžetas turėtų būti papildytas apie 58 mln. Lt.
Liberalo G. Steponavičiaus manymu, pelno mokesčio didinimas ir progresyvus dividendų apmokestinimas būtų tarsi bombų ar raketų mėtymas į Lietuvos ekonomikos pamatus. Politikas teigė savotiškai suprantąs parlamentarų panieką verslininkų atžvilgiu, tačiau, jo teigimu, sulauksime neigiamų pasekmių – šešėlinės ekonomikos, slepiamų mokesčių.
„Noriu pasveikinti iniciatorius, įsijungusius į visuotinio mokesčių didinimo chorą. Noriu kolegoms pasakyti, kad visa šita istorija girdint tuos pristatymus primena Šaltojo karo laikus, kai buvo visuotinis ginklavimasis, negalvojant apie tokių žingsnių ir sprendimų pasekmės. Visi tik galvojo, kaip išprotėję, kaip pasiekti neva kilnų tikslą. O to pasekmės – daugybė nereikalingai įdėtų pastangų, sukūrus atleiskit bombas ar raketas, kurias mes dabar laidysime į mūsų ekonomikos pagrindus”, – piktinosi G. Steponavičius.
Pasak politiko, užsienio investuotojai, pamatę esamą mokestinę bazę Lietuvoje, tiesiog nenorės čia investuoti ir kurti darbo vietų.
