Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas.
Šį spalio 22 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas.
Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
Kaip numato Seimo statutas, iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas.
Šį spalio 22 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas.
Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
Kaip numato Seimo statutas, iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
Pagal Konstituciją, jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas.
Seimo pritartame kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomos 800 mln. litų didesnės išlaidos nei šiais metais.
Pagal biudžeto projektą, kitais metais numatoma į biudžetą surinkti 3 proc. daugiau pajamų nei šiais metas – jų tikimasi gauti iš ekonomikos augimo ir atlyginimų didėjimo, taip pat iš geresnio mokesčių surinkimo.
Šio mėnesio pradžioje kitų metų nacionalinį biudžetą patvirtinusi Vyriausybė numato, kad jo pajamos kartu su Europos Sąjungos parama turėtų siekti beveik 30 mlrd. litų, išlaidos – daugiau nei 30 mlrd. Skirtumas – maždaug 900 mln. litų.
Sunkmečiu sumažintiems biudžetininkų atlyginimams atkurti kitais metais numatoma maždaug 250 mln. litų; pensijoms ir šalpų išmokoms atkurti – 110 mln. Vidaus reikalų ministerijos sistemai – papildomai per 117 mln., policijai – 37 mln. litų.
Pagrindinis kitų metų Vyriausybės siekis – sumažinti savivaldybių skolas. Vilniui net ketinama skirti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kad sau pasiliktų ne 42, o 48 proc. surinktos sumos; visoms savivaldybėms, planuojama, teks 5 proc., arba 330 mln. litų daugiau lėšų nei šiemet.
Siūloma, kad į šalies valstybės ir savivaldybių biudžetus 2014 m. įplauks 29,7 mlrd. litų pajamų. Planuojamos 2014 m. biudžeto išlaidos sudarys 30,6 mlrd. litų.
Numatoma, kad kitąmet viešųjų valstybės finansų, įskaitant „Sodrą”, biudžeto deficitas sieks 1,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
