Seimo Audito komitetas, išanalizavęs valstybės institucijų ir įstaigų viešuosius pirkimus, susijusius su koronaviruso pandemija, planuoja kreiptis į Vyriausybę, kad ši užtikrintų, jog pirkimai būtų atliekami pagal taisykles, o neskelbiamų derybų būdu būtų perkama tik išimtiniais atvejais.
Parlamentarai taip pat ketina prašyti Vyriausybės pateikti susistemintą informaciją apie valstybės ir savivaldybių planuojamus viešuosius pirkimus, susijusius su koronaviruso epidemijos naujomis bangomis.
Be to, norima įpareigoti valstybės institucijas ir įstaigas informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis viešinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi savaites.
Konkretų sprendimą komitetas priims trečiadienį.
Komiteto narė Agnė Bilotaitė BNS teigė, kad šiuose pirkimuose skaidrumo ir atvirumo pasigendama. Pasak jos, leidus pirkimus neskelbiamų derybų būdu, tuo galėjo būti piktnaudžiaujama, nes didelės vertės sandoriuose su valstybe dalyvavo rizikingi tiekėjai.
„Matome, kad pirkimuose dalyvauja įmonės, kurios iki šiol nieko bendro neturėjo su medicinine įranga, apsaugos priemonėmis. Veiklos rezultatai tų įmonių keisti, apyvartos mažos, viešuosiuose pirkimuose anksčiau nedalyvavo, iš viso neveikė arba neseniai įkurtos, su keliais darbuotojais. Tokie keisti atvejai. Kaip tos įmonės susirastos, kaip apie jas sužino, jeigu jos nevykdė tokios veiklos? Pasinaudota situacija užsidirbti iš liūdnos situacijos – puota maro metu“, – kalbėjo parlamentarė.
Pavyzdžiui, su ekspedicijos paslaugų įmone „Motoloftas“, kur dirba trys asmenys, sudarytos dvi sutartys už 1,4 mln. eurų, su mažąja bendrija „Miltora“, kurios veikla nežinoma, – trys už daugiau kaip 0,6 mln. eurų, su sertifikavimo ir energetikos srityse dirbančia „Andrikus“ ir prekybininke baldais „Vadasiga“ – po tris-keturias sutartis, siekusias 291 tūkst. ir 247 tūkst. eurų. Du 100,4 tūkst. eurų vertės sandorius gavo grožio ir kirpyklos paslaugų teikėja „Grandis LT“.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad pasirinkta nemažai tiekėjų, kurių parduodamų prekių kainos reikšmingai didesnės nei kitų tiekėjų arba jie turi ryšių su perkančiąja organizacija.
Iš Viešųjų pirkimų tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos analizuotų 123 sutarčių, avansą 37 perkančiosios organizacijos mokėjo 63 atvejais. Net 100 proc. avansas numatytas 41 sutartyje. Daugiausia iš anksto mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė – 2,313 mln. eurų.
Tendencija galimai nepatikimiems tiekėjams sumokėti avansus, anot Viešųjų pirkimų tarnybos, kelia grėsmę dėl lėšų praradimo gavus nekokybiškas prekes.
Taip pat suskaičiuota, kad iki balandžio vidurio dėl medicinos įrangos įsigijimo 75 perkančiosios organizacijos su 99 tiekėjais sudarė 227 sutartis už 16,7 mln. eurų.
39 tiekėjai (39,3 proc.), sudarę sutartis dėl medicinos įrangos už 7,527 mln. eurų (45 proc. visos vertės), 2015–2019 metais nėra laimėję šios srities viešųjų pirkimų Lietuvoje.
Analizuojant kovo 10-ąją – balandžio 15-ąją įvykusius 34 beveik 2 mln. vienkartinių medicininių kaukių už beveik milijoną eurų pirkimus iš 27 tiekėjų, matyti, kad dvi įmonės (7 proc. tiekėjų) laimėjo 73 proc. šių viešųjų pirkimų vertės.
Respiratorių viešuosiuose pirkimuose kainų įvairovė ir nuokrypiai nuo vidutinių kainų yra žymesni, nes rinka didesnė. Analizė parodė, kad buvo įmonių, kurių tiektų respiratorių kainos
gerokai viršijo tiek rinkos vidurkių, tiek medianą.
Iš viso FFP2 respiratoriams išleista 4,4 mln. eurų, FFP3 – 2,832 mln. eurų. Penkios įmonės (8 proc. FFP2 respiratorių tiekėjų) laimėjo 62 proc. sutarčių vertės (2,749 mln. eurų), o dvi FFP3 tiekėjos (17 proc.) – 93 proc. (2,647 mln. eurų).
Audito komitetas, be kita ko, pasigenda centralizuotos informacijos apie netinkamų prekių tiekėjus ir apie tai, koks bus apsaugos priemonių bei kitų prekių poreikius rudenį, kada prognozuojamas antrasis koronaviruso epidemijos protrūkis. Rudenį įsigijimai neskelbtinų derybų būdu nebebus galimi.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, iki balandžio vidurio prekėms ir paslaugoms, susijusioms su koronaviruso krize, išleista 80 mln. eurų. Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė sako, kad čia nėra galutinė suma, o tik ta, kurią galima suskaičiuoti iš viešintų sutarčių.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Strateginės analizės skyriaus viršininkė Margarita Švedkauskienė Audito komitete yra sakiusi, kad reikia trumpinti terminą (dabar jis 15 dienų), per kurį Viešųjų pirkimų tarnybai privalu pranešti apie viešuosius pirkimus.
Supaprastintus su koronaviruso epidemija susijusius apsaugos priemonių ir medicinos įrangos pirkimus – įsigijimus neskelbtinų derybų būdu – leido Seimas.
