Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir premjeras Gintautas Paluckas sako nepritariantys siūlymui atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas.
„Aš tai žiūriu skeptiškai. Aš lygiai taip pat žiūrėjau skeptiškai, kai ir buvo suteikinėjamas (valstybės vadovo statusas – BNS), nes manau, kad istorija yra istorija, ir istoriją dar tikslinti įstatymo formuluotėm nėra reikalo“, – žurnalistams Seime antradienį sakė S. Skvernelis.
„Kas nuo to pasikeitė, kai tas buvo istorinis faktas dar kartą paminėtas ir įprasmintas įstatymu, kas nors pasikeitė? Niekas“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo parlamentarams planuojant vadovo statuso panaikinimo klausimą svarstyti Seimo posėdyje antradienį.
Vis tik Seimui pradėjus posėdžiauti, klausimą nuspręsta iš darbotvarkės išbraukti. Už tai, jog įstatymo pakeitimas nebūtų svarstomas, balsavo 86 parlamentarai, 29 Seimo nariai buvo prieš išbraukimą, o keturi – susilaikė.
Pasak Vyriausybės vadovo, socialdemokratai bet kokiu atveju neketina palaikyti statuso naikinimo.
„Praėjusią kadenciją mes nepalaikėme (valstybės vadovo statuso – BNS) suteikimo, nepalaikysime ir naikinimo, nepaisant to, kad buvo padaryta klaida, Mūsų įsitikinimu, suteikiant tą statusą, būtų padaryta dar didesnė klaida kiekvieną kadenciją kaitaliojant Seimo sprendimą ir žmogų vartant iš vienos pusės į kitą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Manome, kad tai yra tikrai perteklinis politikavimas, nes, nepaisant sprendimo, vienų žmonių galvose V. Landsbergis buvo valstybės vadovas, kitų – nebuvo“, – sakė jis.
Tuo metu koalicijai priklausančių „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis laikėsi kitos nuomonės ir tvirtino, kad tokį siūlymą palaikys visi partijos nariai.
„Visa „Nemuno Aušra“ balsuos už tai, kad žmogus, kuris nenusipelnė Lietuvoj būti vadinamas valstybės vadovu ir turėt prezidento statusą, būtų atimtas šitas statusas, nes jam ir nepriklauso pagal Konstituciją ir pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Vytautas Landsbergis nenusipelnė turėti Lietuvos valstybės statuso ir neturėtų teisės juo naudotis. Turi naudotis tiktais visas Sąjūdis ir Sąjūdžiui tada reikia visiem, reiškia, turėjo būt suteikiamas šitas statusas, o ne Vytautui Landsbergiui“, – aiškino jis.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sakė siūlymą dėl statuso naikinimo vertinantis kaip kiršinimą.
„Sprendimas yra priimtas, istorinis teisingumas yra atkurtas. Vytautas Landsbergis buvo mūsų valstybės vadovas, atstovavo mūsų valstybę, daugelyje šalių tuomet buvo pristatomas kaip mūsų valstybės vadovas, kaip netgi prezidentas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Aš labai tikiu, kad valstybiškai labiau mąstančioje net ir valdančiojoje koalicijoje užteks sveiko proto šiandien priimti sprendimą tokį, kad pasiųstume iniciatoriams signalą, kad tokio kiršinimo daugiau negali būti“, – teigė politikas.
Iniciatyvą atšaukti V. Landsbergiui suteiktą statusą parengė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas.
Parlamentaro teigimu, statuso atėmimas „atstatys istorinę tiesą“, anot jo, Landsbergio biografija kelia abejonių.
„Aš manau, kad valstybė turi stovėti ant sąžinės pamatų ir neklastoti istorijos“, – sakė R. J. Jankūnas.
Jis sakė nebandęs skaičiuoti, ar jo siūlymas turės palaikymą.
Pagal R. J. Jankūno siūlymą, netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas.
Parlamentaras tvirtina minėtą įstatymą laikantis prieštaraujančiu Konstitucijai.
Be to, jo teigimu, Seimas neturi teisės nei aiškinti Laikinojo pagrindinio įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu.
Minėtas įstatymas 1990–1992 metais veikė kaip laikinoji Konstitucija. Referendume priėmus dabartinę Konstituciją, Laikinasis įstatymas nustojo galioti.
Kaip rašė BNS, parlamentas 2022 metų birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1992-ųjų lapkričio 25-osios, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.
Už šį projektą priėmimo stadijoje balsavo 74 parlamentarai – valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.
Jų teigimu, priėmus tokį įstatymą konstatuojamas istorinis faktas, o dalis opozicijos atstovų jį vadino siekiu perrašyti istoriją.
Devynesdešimtųjų Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo Seimo laikotarpiu, nebuvo išrinktas valstybės vadovas, o valstybės vadovas, prezidentas pagal LR Konstituciją, yra renkamas laisvų rinkimų keliu, pačios valstybės piliečių. Devynesdešimt antraisiais, gegužę Lietuvoje buvo suorganizuotas referendumas, dėl valstybės vadovo institucijos atkūrimo, pastarasis referendumas – neįvyko, kas vėl pasako viską dėl tuometės valstybės vadovo nebuvimo. Nebuvo nė vieno tuometės Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo priimto teisės akto, pagal kurį minėtos institucijos vadovui būtų suteikti valstybės vadovo įgaliojimai. Galų, gale yra ir toks Konstitucinio teismo išaiškinimas, du tūkstančiai antrųjų birželį, dėl rentų mūsų valstybės vadovams, jame irgi aiškiai parašyta, kad Aukščiausios Tarybos pirmininko pareigos nėra prilyginamas valstybės vadovo pareigoms. Tai apie ką kalbame? Nėra ko laukti, tiesiog reikia išspręsti „V.Landsbergio karūnos” klausimą, panaikinant jį visiems laikams.
anykšta yra menkystų ir valdžios palaižūnų gauja, nes ištrynė neįtikusį komentarą, kritikuojantį šitos personos paskelbimą valdovu, kuriuo jis niekada nebuvo.
Taip jums ir reikia, kad jus kaip žiniasklaidos priemonę dusina, nes jums patiems joks laisvas žodis nerūpi, pataikūnai ir ožio subinės bučiuotojai.