Šeimoms trūksta finansinio saugumo

Net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų finansiškai ir kitaip materialiai nepasiruošę šeimos maitintojo nedarbingumui ar netekčiai arba nežino, kaip reiktų tam pasirengti. Tik 25,2 proc. žmonių teigia esantys finansiškai apsisaugoję šeimos maitintojo netekties atveju.

Net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų finansiškai ir kitaip materialiai nepasiruošę šeimos maitintojo nedarbingumui ar netekčiai arba nežino, kaip reiktų tam pasirengti. Tik 25,2 proc. žmonių teigia esantys finansiškai apsisaugoję šeimos maitintojo netekties atveju.

Tokius rezultatus atskleidė bendrovės „Sampo Life Lietuva“ prašymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.

Šeštadalis apklaustųjų sako, jog nesirūpina apsauga ateityje, nes jiems baisu galvoti apie savo ar artimųjų galimą darbingumą arba netektį. Ketvirtadalis skundžiasi, kad jų pajamų užtenka tik kasdieniam pragyvenimui, dėl to finansiškai ar kitaip materialiai nėra užsitikrinę ateities. Dar 8,4 proc. žmonių tiesiog mano, kad reikia gyventi šia diena.

„Tyrimas atskleidžia, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių nemąsto apie ateitį. Baimė galvoti apie savo ir artimųjų ateitį primena anksčiau vyravusią baimę eiti pas stomatologą – „man skaudės, todėl geriau gyvensiu su sugedusiais dantimis“. Juk šiuo metu Lietuvoje yra toks platus finansinės apsaugos būdų pasirinkimas, įskaitant gyvybės draudimo apsaugą, kad jis leidžia finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju net ir didžiausiems skeptikams bei mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė gyvybės draudimo bendrovės „Sampo Life Lietuva“ vadovas Rytis Ambrazevičius.

„Jei pagrindinis šeimos maitintojas tampa neįgalus, gali sugriūti jo šeimos bei vaikų ateitis. Todėl gyventojai turėtų pasirūpinti draudimu atsižvelgdami į savo įsipareigojimus – ar asmuo yra šeimos maitintojas, ar turi paskolų, įsipareigojimų lizingo bendrovei“, – atkreipia dėmesį Rytis Ambrazevičius.

            Atlikto tyrimo duomenimis, vos 1,7 proc. žmonių investuoja laisvas lėšas ir, atsitikus nelaimei, šeima galės gyventi iš uždirbtų palūkanų. Šiek tiek daugiau saugumo jausmo turi gyventojai (14,9 proc.), kurių šeimoje pajamos gaunamos iš kelių asmenų ar kelių šaltinių. Jie teigia, kad dėl to vieno asmens nedarbingumas ar netektis finansiškai nesužlugdytų šeimos. Dar 4,8 proc. žmonių prisipažino, kad šeima turi materialaus turto, kurį iškeitus į pinigines lėšas, jų užtektų normaliam pragyvenimui.

            „Daugiau kaip du iš dešimties žmonių nežino, kaip apsisaugoti šeimos maitintojo nedarbingumo ar netekties atveju. Jiems verta pasidomėti investicinio gyvybės draudimo teikiama visapusiška finansine apsauga. Jei 30-metis vyras nori apdrausti savo gyvybę 200 tūkst. litų sumai, tai jam kainuos apie 5 litus per dieną. O juk nemaža dalis gyventojų daug daugiau pinigų kasdien išleidžia rūkymui ir kitiems negyvybiškai būtiniems poreikiams tenkinti. Užtat apsidraudus šeimos maitintojo ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju šeimai bus išmokėti draudimo pinigai, kurie užtikrins finansinį stabilumą“, – aiškino R. Ambrazevičius.

            „Sampo Life Lietuva“ užsakymu tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią 1016 pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą 20 miestų ir 63 kaimuose.