Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pateiks naują Buhalterijos apskaitos įstatymo redakciją, kuria siekiama modernizuoti finansinės apskaitos reguliavimą, pritaikant jį darbui skaitmeninėje erdvėje.
Pakeitimus parengusi Finansų ministerija nurodo, kad jie turėtų mažinti verslui tenkančią administracinę naštą bei pagerinti įmonių finansinių ataskaitų kokybę. Taip pat siekiama mažinti popierinių apskaitos dokumentų bei registrų naudojimą, juos perkeliant į elektroninę erdvę.
Pagal naująjį įstatymą Lietuvoje turėtų nebelikti sąvokų „buhalteris“ ar „buhalterinė apskaita“, juos turėtų pakeisti „finansinė apskaita ir ją tvarkantis asmuo“.
Įmonių vadovams būtų suteikiama teisė savarankiškai nustatyti apskaitos surašymo tvarką, jie turėtų nustatyti ir ūkinių operacijų registravimo bei vertinimo tvarką.
Nebeliktų draudimo įmonių vadovui būti ir jos vyriausiuoju buhalteriu. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik mažųjų bendrijų vadovai.
Siūloma, kad įmonės, skirtingai nei dabar, galėtų nesaugoti apskaitos dokumentų, jeigu jie pateikti valstybės informacinėse sistemose.
Projekte numatyta, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.
Finansų ministerija nurodo, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas buvo priimtas 1993 metais, keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos yra pasenusios, nepakankamai aiškios bei neatitinka šiandieninio gyvenimo aktualijų.
Buhalterinės apskaitos paslaugos Justicija.eu
Finansinės apskaitos įstatymas turėtų būti kompleksinis, apimantis finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės nuostatas. Dabar šiuos apskaitos reikalus reglamentuoja du gerokai vienas kitą dubliuojantys įstatymai.