Šiltų namų idėja Aurelijai ir Kristinai virsta realybe („Anykšta“, Nr. 28, 2017-04-11)

Praėjusį penktadienį Anykščių koplyčioje per vitražinius langus krintant vakaro saulės spinduliams, liepsnojant raudonoms žvakėms vyko labdaros koncertas „Jaukūs namai“.
Koplyčios vestibiulyje tarsi inkilėlis, o gal mažas namelis stovėjo aukų dėžutė, į kurią geros valios žmonės dėjo aukas tam, kad dvi našlaitės dvynės Aurelija ir Kristina Budrytės, gyvenančios Čekonių kaime (Debeikių sen.), rudenį pasitiktų šiltuose ir jaukiuose namuose.

Labdaros koncertą „Jaukūs namai“ pradėjo jo iniciatorė, traspersonalinės psichologijos specialistė, tačiau tą vakarą svarbiausias Svetos Smertjevos vaidmuo buvo krikštamotės… Ji kvietė visus geros valios žmonės dalintis ir ne todėl, kad labai reikia, o todėl, kad dalintis sąmoningam žmogui turėtų būti gera…
S. Smertjeva koncerto pradžioje perskaitė Motinos Teresės žodžius: „Gražiausias dalykas? – Meilė. Reikalingiausi asmenys? – Tėvai. Svarbiausia? – Namai“.
O ir viso koncerto leitmotyvas buvo namai… Kaip sakė S. Smertjeva: „Gražūs, šilti ir jaukūs namai“.
Į koncertą atvyko ir nuostabaus balso savininkė, kompozitorė, dainininkė, psichoterapeutė Eglė Sirvydytė, eilėraščius ir pasaką apie lėlių namus skaitė aktorė Birutė Mar, koncertinę programą paruošė ir kompozitorius, bardas Vytautas V. Landsbergis, fortepijonu skambino Faustina Kiaušaitė.
Labai simboliškai E. Sirvydytė koncertą pradėjo savo kūrybos daina „Čia mano namai…“, o dainos žodžiai „Čia mūsų namai, čia gimėme būti…“ puikiai nusakė tai, dėl ko tokį gražų penktadienio vakarą žmonės susirinko į koncertą – surinkti lėšų Čekonių kaime gyvenančių A. ir. K. Budryčių namelio remontui.
Su savo globėju Jurgiu Čirbinsku Čekonyse gyvenančios mergaitės, kaip anksčiau yra minėjusios jų krikštamotės: Sveta Smertjeva ir gydytoja-ginekologė Nijolė Januškienė – drabužių, daiktų turi ne mažiau nei tikrųjų tėvų auginami vaikai, tačiau atėjo laikas, kai reikia pasirūpinti ir buitimi. Šilumos nelaikanti krosnis, pro sienas ir langus švilpiantys vėjai, senos grindys: „Kai žiemą nuvažiavau pas jas į svečius ir pamačiau, kaip dažnai sergančios mergaitės kūrena tris „pečiukus“, grįžusi namo pagalvojau, kad reikia kažką daryti – šovė mintis surengti gražų koncertą, pakviesti į jį geros valios žmones, kurie galbūt norėtų prisidėti prie šių mergaičių buities sąlygų gerinimo…“
Aktorė B. Mar papasakoja juokingą, bet gilią prasmę turinčią istoriją: „Mano vienas draugas išvažiavo į kelionę ir kasdien iš ten siųsdavo nuotraukas. Tačiau kartą atsitiko taip, kad jis prarado ir telefoną, ir fotoaparatą, vadinasi, ir visas turėtas nuotraukas. Ir jau grįžęs bičiulis padarė išvadą – lieka tik tai, kuo pasidalini…“
Finalinę koncerto dainą „Svajoklis“ atliko trio: Vytautas V. Landsbergis bei dvynės Aurelija ir Kristina.
Koplyčios salėje buvo vos keli žinomų anykštėnų veidai, į renginį taip pat atvyko ir prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksienė, tačiau aukščiausių mūsų rajono vadovų, savivaldybės valdininkų renginys nesudomino…
Koncerto metu pavyko surinkti 1 700 eurų, tačiau, pasak S. Smertjevos, pinigai po truputį pervedami ir į tam specialiai atidarytą sąskaitą. Pavyzdžiui, nors renginyje LR Seimo narys Sergejus Jovaiša negalėjo dalyvauti, savo auką jis pervedė į sąskaitą.
Namelio remonto darbus pažadėjo prižiūrėti ir, žinoma, prie to prisidėti S. Smertjevos vyras statybininkas Anatolijus Smertjevas.
O jo žmona į renginį susirinkusiai publikai žadėjo, kad „rudeniop visi susirinksim Čekonyse apžiūrėti, kaip per vasarą pasikeitė mergaičių namai, susėsime kur ant žolytės, o gaminti mėgstančios Kristina ir Aurelija tikrai mus visus pavaišins savo keptu plokštainiu…“
Po koncerto Koplyčios vestibiulyje laukė vaišės, o humoro nestokojančios dvynės visus garsiai tarmiškai pakvietė: „Ainam baliavoti…“
Matyt, geriausiai anykštėnams nesvetimą dvynių gyvenimo istoriją apibūdino Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Zita Neniškienė: „Jeigu ne šios dvi nuostabios moterys (Sveta Smertjeva ir Nijolė Januškienė – aut.past.), šitų mergaičių čia nebūtų…“
Beje, prie puodelio arbatos sutiktas Anykščių rajono savivaldybės ligoninės gydytojas anesteziologas-reanimatologas, o kartu ir Aurelijos krikštatėvis Vilius Januška, paklaustas, ko gi stovi nuošalyje, juokavo: „Žinot, kaip tie tėčiai – žinai, kad jie yra, bet kažkur toliau, kažkur šalia, į pirmą planą tegu eina Sveta ir Nijolė”…