Vyriausybė trečiadienį pasitarime svarstys siūlymus didinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, siekiant, kad pirkimų vykdytojai įsigytų prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Taip norima skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir siekti žaliojo kurso tikslų.
Aplinkos ministerija siūlo patvirtinti Nacionalinę žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programą, kurioje pereinamuoju laikotarpiu (nuo šių metų liepos iki gruodžio pabaigos) šie pirkimai sudarytų bent 30 proc. visų viešųjų pirkimų vertės.
Nuo kitų metu dalis augtų iki ne mažiau kaip 60 proc., o nuo 2023 metų būtų pasiekiama, kad visi pirkimai būtų žalieji.
Numatyta ir išimčių. Pavyzdžiui, pirkimams gynybos ir saugumo srityje, taip pat užsienyje vykdomiems tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems vystomojo bendradarbiavimo projektams.
Gegužę metinę ataskaitą pristačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) skelbė, kad žaliųjų, inovatyvių ir kitų vadinamųjų darniųjų viešųjų pirkimų srityje Lietuva nepasiekia užsibrėžtų tikslų.
Žalieji pirkimai pernai turėjo sudaryti bent pusę visų pirkimų (skaičiuojant pagal skaičių ir vertę), tačiau jie tesudarė 9,6 proc. pirkimų vertės ir 5,5 proc. jų skaičiaus.
Tarnybos direktorius Darius Vedrickas vis dėlto optimistiškai žvelgė į perspektyvą ir teigė, kad Aplinkos ministerija padarė „didelį teisinio reguliavimo pokytį“ ir jis yra tikras, kad bus pasiekti geresni rodikliai.
2020 metais viešųjų pirkimų vertė sudarė 5,6 mlrd. eurų (2019 metais – 6,3 mlrd. eurų) arba 11,4 proc. BVP (2019-aisiais –12,9 proc. BVP).
