Siūloma leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus

Šiandien Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius užregistravo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą, suteikiant gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre Ūkininkų ūkių registro nuostatų nustatyta tvarka, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

 Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, kad Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės; Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę degtinę be apribojimų; Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 220 mln. Eur akcizo.

Pasak parlamentaro, Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 400 Eur akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 760 Eur, tačiau šią produkciją galima parduoti); Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus savo asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją.

„Šiais gūdžiais draudimų laikais mes negalime užmerkti akis prieš faktą, kad šiandien naminio alkoholio paplitimas iš tikrųjų yra gana ženklus. Teigti, kad jo nėra, kad jis nevartojamas, kad tai nėra istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tęsinys, atėjęs iki šių dienų, turbūt negalima. Manyčiau, kaip kultūrinis paveldas civilizuotai naudojamas alkoholis nėra tokia blogybė kaip blogybė apsimesti, kad jo apskritai nėra.

Negana to, legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų srautus turistų, kurie atvyktų ragauti mūsų istorinio paveldo. Taip pat naminės degtinės legalizavimas sukeltų suirutę nelegalaus alkoholio gamintojų rinkoje, nes žmonės mieliau eitų degustuoti legalaus produkto negu ieškotų jo šešėlyje“, – pažymėjo Seimo narys R. Žemaitaitis.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Vytautas Kamblevičius pažymėjo, kad teisė gaminti alkoholinius gėrimus būtų suteikta tik ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.