Sniego kasimas: kaip nepasitempti nugaros ir išvengti kitų traumų?

Žiemos darbai lauke lemia, kad vaistinėse pasirodo vis daugiau žmonių su įvairiais nusiskundimais. Dėl netaisyklingo sniego kasimo dažniausiai skundžiamasi nugaros skausmais, sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimais, o dėl netinkamos aprangos ar nenaudojant apsaugos priemonių – nuo šalčio ir vėjo nušalusia oda.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė sako, kad žiemos darbams saugiai atlikti pirmiausiai reikalingi ergonomiški kastuvai, kurie būtų pritaikyti kasančiojo poreikiams.

„Jei norite kasti nedidelį plotą aplinkui automobilį ar takelį namų link, rinkitės mažesnį, kampuotą, trumpesniu kotu kastuvą, kuris bus ne toks sunkus, tad palengvins darbą ir apsaugos nugarą nuo didelio krūvio. Žadate kasti visą kiemą? Rinkitės didesnį, ovalios formos ir ilgesniu kotu, kad būtų patogu stumti ir taip greitai nepavargtumėte. Kastuvas turi būti pagamintas iš tvirtos medžiagos, kad nelūžtų ir ilgai tarnautų, tačiau svarbu, kad jis nebūtų pernelyg sunkus, todėl rekomenduojama rinktis tvirtą plastikinį, tačiau ne metalinį ar medinį kastuvą“, – rekomenduoja ji.

Kaip išvengti traumų?

Pasak vaistininkės, norint išvengti traumų kasant sniegą, galioja kelios svarbios taisyklės: atsistoti reikia taip, kad kastuvą būtų patogu pakelti, o kojos turi stovėti tvirtai pečių plotyje, kad būtų galima išlaikyti pusiausvyrą.

„Keldami kastuvą naudokite kojų raumenis, jei reikia pritūpdami sulenkite kelius, kad stojant apkrova tektų kojoms, ne nugarai. Prieš keldami neskubėkite, ištiesinkite nugarą, įtraukite pilvo raumenis, priglauskite kastuvo rankeną arčiau kūno. Venkite liemenį pasukti ar palenkti į šoną. Jei reikia pasisukti, perstatykite pėdas, tačiau nesukite liemens“, – aiškina G. Kruopytė.

Didžiausia traumų rizika kasant sniegą būdinga tiems žmonėms, kuriems trūksta fizinio aktyvumo, tad rekomenduojama prieš kasimą apšilti namuose, mat net 15 minučių intensyvaus sniego kasimo yra prilyginama rimtai fizinei veiklai. Pavyzdžiui, 75 kg žmogus, kasdamas sniegą 30 minučių, gali sudeginti iki 250 kalorijų.

„Dirbant sunkų fizinį darbą, traumos gali būti rimtos, todėl vaistininko patarimų ir savigydos namuose gali nepakakti. Jei po sniego valymo darbų pajutote ūmų skausmą juosmens ar kaklo srityje, kuris plinta į galūnes, pakito laikysena, jaučiate kojų silpnumą – tai gali būti stuburo išvarža, dėl kurios būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų suteikta tinkama pagalba“, –akcentuoja vaistininkė.

Ji tęsia sakydama, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrusiems miokardo infarktą ar esant jo rizikai reikėtų vengti kofeino ir nikotino, kurie dažnai pagreitina širdies susitraukimų dažnį, tad sukelia papildomą riziką širdies smūgiui sunkiai fiziškai dirbant.

„Tokiems žmonėms darbuojantis lauke ir pajutus skausmą už krūtinkaulio arba širdies plote, skausmą, kuris plinta į kairę ranką, petį, kaklą ar apatinį žandikaulį, pradėjus pilti šaltam prakaitui, apėmus nerimui ar mirties baimei, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją“, – tvirtina G. Kruopytė.

Raumenų skausmai ir stuburo išvaržos

 Anot vaistininkės, šaltas ir žvarbus oras dažnai apsunkina žmogaus įprastą kvėpavimą, o tai prisideda prie bendro nuovargio.

„Po fizinio krūvio pacientai skundžiasi diskomfortu pečių srityje, raumenų įtampa, sako besijaučiantys lyg surakinti – tokiu atveju įprastai rekomenduoju šildančius tepalus, pleistrus, kurie aktyvina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, mažina skausmą. Jaučiant skausmą apatinėje nugaros dalyje ar pasitempus, galima naudoti kremus, kurių sudėtyje yra skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų. Kasant sniegą suklupus, sumušus kelį ir pastebėjus, kad jis tinsta, galima naudoti arnikos ar kaulažolių tepalus. Svarbiausia – pajutus skausmą, nustoti darbuotis ir leisti kūnui pailsėti“, – pažymi ji.

Šaltuoju metų sezonu vaistinėse vis daugiau pacientų, kurie skundžiasi šerpetojančia ir niežtinčia veido oda. G. Kruopytė sako, kad dažnai tenka gyventojams priminti, jog prieš einant į lauką svarbu tinkamai pasiruošti – naudoti kremą, apsaugantį nuo šalčio ir vėjo. Tačiau šią žiemą dėl gausaus sniego vaistinėse visgi dominavo sniego kasimo metu susitraumavę pacientai. 

„Vienas pacientas skundėsi ūmiu skausmu juosmens srityje, kuris sustiprėjo po sniego kasimo, taip pat užsiminė, kad ėmė dažniau vaikščioti į tualetą. Vyriškis buvo įsitikinęs, kad peršalo ir dėl to jam prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas, tačiau pasiteiravus dėl papildomų simptomų pacientas įvardijo, kad judant skausmas stiprėja, pradeda dilgčioti ir plinta į kojas.

Skyriau jam vaistus nuo skausmo ir uždegimo, paraginau namuose savarankiškai nesigydyti ir kuo greičiau vykti pas gydytoją. Po kelių dienų pacientas grįžo su padėka už konsultaciją, mat gydytojas jam diagnozavo stuburo tarpslankstelinio disko išvaržą, kurią galimai iššaukė sniego kasimas“, – istorija dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ir priduria, kad simptomai gali būti klaidinantys, todėl svarbu dėl jų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.