Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.
Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.
Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu. Jei bus pritarta socialinės paramos sistemos pertvarkai, eksperimentuoti sutikusioms kelioms savivaldybėms ketinama suteikti galias nuspręsti, kam paramą padidinti, kam sumažinti, o kas privalės už skirtą pašalpą atidirbti. Piktnaudžiautojus turėtų padėti išaiškinti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.
Savivaldybės ryžtasi naujovėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt.
SADM yra parengusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projektą, pagal kurį siūloma didinti socialinės paramos veiksmingumą ir sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką.
Socialinės paramos gavėjus ketinama sijoti per rėtį
(63) Vida Tavorienė, „Valstiečių laikraštis” 2011 spalio 19 d. 06:06
Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.
Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu. Jei bus pritarta socialinės paramos sistemos pertvarkai, eksperimentuoti sutikusioms kelioms savivaldybėms ketinama suteikti galias nuspręsti, kam paramą padidinti, kam sumažinti, o kas privalės už skirtą pašalpą atidirbti. Piktnaudžiautojus turėtų padėti išaiškinti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.
Savivaldybės ryžtasi naujovėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt.
SADM yra parengusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projektą, pagal kurį siūloma didinti socialinės paramos veiksmingumą ir sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką.
Jei projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, skiriant socialines pašalpas daugiau galių būtų suteikta savivaldybėms ir bendruomenėms. Piniginės socialinės paramos teikimas savivaldybėms būtų priskirtas kaip savarankiška funkcija. Kol kas socialinės paramos sistemos pertvarkos bandomasis modelis būtų vykdomas tik keliose savivaldybėse.
„Esama sistema labai ydinga, todėl ryžtamės naujovėms. Jas reikėjo įdiegti jau seniai, nes per tiek metų susiformavo sluoksnis žmonių, kurie priprato prie pašalpų ir prarado paskatą dirbti”, – sakė eksperimente dalyvauti sutikusio Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis.
Anot mero, dabar didžiuliai valstybės biudžeto pinigai pagal formalius reikalavimus skirstomi neįsigilinus, ar pašalpos pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia, ar jų nepasiima tie, kuriems parama nepriklausytų.
„Suteikus teisę paramą skirti vietos valdžiai ir įtraukus seniūnaitijas, bus galima aptarti kone kiekvieną pašalpos skyrimą. Tuomet bus matyti realesnis pašalpų poreikis”, – įsitikinęs A.Čepononis. Išbandyti naujoves imtųsi ir Panevėžio rajono savivaldybė. „Skiriant pašalpas norėtųsi daugiau socialinio teisingumo. Gal savivaldai kartu su bendruomenėmis pavyktų tai padaryti”, – vylėsi Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Nusižengėliams pašalpų nemokės
SADM informuoja, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projekte numatyta nemažai pakeitimų.
Siūloma įteisinti masto ekonomijos principą. Vadinasi, skiriant socialinę paramą bus atsižvelgiama į šeimos narių skaičių. Vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam kitam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama. Atitinkamai siūloma koreguoti ir kompensacijas už komunalines paslaugas.
Projekte numatytos paskatos ieškotis darbo. Įsidarbinus ilgalaikiam bedarbiui siūloma papildomai skirti socialinę pašalpą. Tačiau ketinama mažinti pašalpos dydį nedirbantiems darbingo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, kurie ilgą laiką gauna pašalpą.
Jei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektui bus pritarta, norint gauti socialinę paramą nebus taikomas reikalavimas registruotis darbo biržoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės, o kompensacijų už komunalines paslaugas galės prašyti ir būstą nuomojantys gyventojai. Dabar mažas pajamas gaunantys nuomininkai tokių lengvatų neturi.
Nusižengėliams, kurie pateikia neteisingus duomenis apie šeimos sudėtį ar paramai gauti reikalingą informaciją, socialinė parama gali būti sustabdyta. Paramos gavėjai pašalpų gali netekti ir paaiškėjus, kad jie gauna nelegalias pajamas.
Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vadovės Linos Bušinskaitės, minėtas projektas tikslinamas, tad numatyti siūlymai dar gali keistis. SADM atstovė neįvardijo savivaldybių, kurios dalyvaus bandyme, nes ir jų sąrašas gali keistis.
Radviliškio rajono vadovas sutinka, kad savivaldybės, pasiryžusios socialinės paramos skirstymo naujovėms, rizikuoja.
Bandyme dalyvausiančioms savivaldybėms būtų skirta nustatyta pinigų suma metams pašalpoms ir kompensacijoms už komunalines paslaugas. Jei paaiškėtų, kad socialinei paramai prireiks daugiau lėšų, jų tektų ieškoti savo biudžete. O jei liktų, sutaupytų lėšų nereikėtų kaip dabar grąžinti į valstybės biudžetą, jas savivaldybės panaudotų savo nuožiūra.
Anot A.Čepononio, pernai socialinei paramai savivaldybė išdalijo per 13,7 mln. litų, o šiemet tam prireiks 17,3 mln. Lt. Tokia pat suma būtų atseikėta ir kitais metais.
„Galime pristigti lėšų, bet galime ir sutaupyti. Nepabandę nesužinosime. Jei siekiame teisingesnio pašalpų skyrimo, turime ieškoti naujų metodų. Jei suklysime, iš mūsų pasimokys kitos savivaldybės. Tačiau jei nieko nedarysime, sistema dar ilgai buksuos”, – įsitikinęs Radviliškio rajono meras.
„Prie pašalpų įpratusiems žmonėms nepatiks, kad už paramą reikės atidirbti. Tačiau valstybė negali dykai dalyti pinigų. Aišku, tai reikės daryti ne visiems paramos gavėjams”, – kalbėjo A.Čepononis.
Pateko į uždarą ratą
„Kai kurie žmonės atprato dirbti. Jiems tai ir neapsimoka daryti, jei pašalpos ir kompensacijos už komunalines paslaugas prilygsta minimaliai algai. Vieni dirba ir tiek gauna, o kiti sėdi namie ir panašias pajamas turi”, – apie susidariusį uždarą ratą kalbėjo Panevėžio rajono Karsakiškio kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Žemaitienė.
Ir kaimo gyventojai, ir socialiniai darbuotojai pastebi, kad užaugo pašalpų gavėjų karta. Ji seniai pamiršo, kad pragyvenimui reikia užsidirbti.
„Iš pašalpų gyvenę tėvai jau išaugino vaikus, kurie taip pat linkę į tokį gyvenimo būdą. Kita vertus, kaip pragyventi žmonėms, kai darbo pasiūla menka”, – svarstė G.Žemaitienė.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis yra pastebėjęs, kad socialiai remtiniems žmonėms metami priekaištai ne visada pelnyti.
„Žmonės nenori dirbti už dyką – tai labai opi problema. Politikai turėtų labai rimtai susimąstyti, ar galima toleruoti tokį minimalų atlyginimą, kuris neužtikrina realaus minimalaus pragyvenimo lygio. Kokia prasmė dirbti, eikvoti energiją, patirti su dalyvavimu darbo rinkoje susijusias išlaidas ir gale mėnesio skolintis pragyvenimui. Reikia garsiai ir viešai pripažinti, kad mūsų visuomenėje yra pažeistas socializacijos procesas, o gyventojai neskatinami dirbti”, – „Valstiečių laikraščiui” savo poziciją yra išsakęs DSTI direktoriaus.
Viešumas – būtinas
Diana Stankaitienė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė
Socialinei paramai išleidžiami didžiuliai pinigai iš valstybės biudžeto, todėl būtina didesnė kontrolė ir viešumas. Ne paslaptis, kad dalis žmonių nenori dirbti arba dirba nelegaliai ir naudojasi socialinės paramos pinigais. Jie nemoka mokesčių į biudžetą, tačiau iš jo ima. Išsiaiškinti, kas piktnaudžiauja pašalpomis, nebūtų sudėtinga, ypač rajonų savivaldybėse. Kai kurių savivaldybių darbuotojai to mokėsi įgyvendinat projektą su Jungtine Karalyste ir Airija. Vėliau pasidalyta patirtimi su kitais. Kita problema – minimalios algos. Nenormalu, kai dirbantys žmonės negali pragyventi ir prašo socialinės paramos.
Ugdys pilietiškumą
Algis Vrubliauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas
Socialinės paramos sistemos ydos – valstybinio lygio problema. Savivaldybėms teks didelė atsakomybė. Kaip mums pavyks ir ar pasiteisins siūloma tvarka, sunku numatyti. Tačiau ją privalome keisti. Savivaldybių darbuotojai turi ne tik formaliai skirstyti paramą, bet gilintis, kam jos reikia. Taip bus ugdomas ir pilietiškumas.
