„SpaceX“ planuoja siųsti kosmoso turistus į skrydį aplink Mėnulį

Privati JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ ketvirtadienį paskelbė naują planą surengti turistinį skrydį aplink Mėnulį, naudojant galingą raketą nešėją „Big Falcon Rocket“ (BFR), turinčią skraidinti žmones į tolimąjį kosmosą.

„SpaceX“ pasirašė (sutartį) su pirmuoju pasaulyje privačiu (kosmoso) keleiviu, kad jis bus nuskraidintas aplink Mėnulį mūsų raketa nešėja BFR. Tai svarbus žingsnis, suteikiantis prieigą paprastiems žmonėms, svajojantiems nukeliauti į kosmosą“, – sakoma bendrovės „Twitter“ žinutėje.

Daugiau informacijos „SpaceX“ nepateikė, bet nurodė, kad tolesnių žinių bus paskelbta pirmadienį.

Kalifornijoje įsikūrusi įmonė, vadovaujama interneto magnato ir elektromobilių gamintojos „Tesla Motors“ gamintojos generalinio direktoriaus Elono Musko (Ilono Masko), jau ne pirmąkart pristato planus skraidinti turistus aplink Mėnulį.

2017 metų vasarį „SpaceX“ paskelbė 2018-ųjų pabaigoje pasiųsianti du pirmuosius kosmoso turistus apskrieti aplink mūsų planetos gamtinį palydovą.

Tąsyk buvo nurodyta, kad jie keliaus erdvėlaiviu „Dragon“, panašiu į krovinines kapsules, naudojamas per įprastus „SpaceX“ skrydžius Tarptautinės kosminės stoties atsargoms papildyti.

Turistų erdvėlaivį turėtų iškelti raketa „Falcon Heavy“.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais jokių žinių apie šiuos planus „SpaceX“ neskelbė.

Minėtų dviejų turistų vardai ir jų ketinamos sumokėti sumos irgi nebuvo paviešintos.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su „SpaceX“, bendrovė atsisakė pateikti daugiau detalių, bet nurodė, kad tolesnės informacijos bus paskelbta pirmadienį per renginį, vyksiantį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val. vietos (antradienį nuo 3 val.30 iki 5 val. Lietuvos laiku).

Pėdsakai Mėnulyje

Žmonės Mėnulyje nebuvo išsilaipinę nuo 1972 metais surengtos paskutiniosios „Apollo“ misijos.

Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus pasivaikščiojo amerikiečiai astronautai Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir Buzzas Aldrinas (Bazas Oldrinas). Ši istorinė akimirka įvyko 1969 metų liepos 21-ąją (Grinvičo laiku), kai N. Armstrongas paskelbė atlikęs „vieną mažą žingsnelį žmogui, bet milžinišką šuolį žmonijai“.

Iki šiol Mėnulyje yra pabuvoję tik 24 žmonės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) rėmė planus vėl ten nuskraidinti žmonių, o Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) siekia įkurti nuolatinę bazę, iš kurios galėtų startuoti misijos, tyrinėsiančios dar tolimesnes kosmoso sritis – pavyzdžiui, asteroidus arba Marsą.

„SpaceX“ yra svarbi NASA komercinė partnerė. Šiuo metu bendrovė kuria pilotuojamą erdvėlaivį, ateinančiais metais turintį atlikti pirmąjį skrydį į TKS ir atverti galimybę vėl skraidinti žmones į kosmosą iš Jungtinių Valstijų. Nuo 2011 metų, nurašius tris dešimtmečius tarnavusius erdvėlaivius „Space Shuttle“, amerikiečiai turėjo kliautis Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

Aerokosminių technologijų milžinė „Boeing“ irgi kuria pilotuojamą erdvėlaivį – jo pirmasis skrytis taip pat numatytas 2019 metais.

Šiuo metu „SpaceX“ vykdo 1,6 mlrd. vertės NASA užsakymą gabenti atsargas TKS įguloms. Bendrovė reguliariai rengia „Dragon“ kosminių kapsulių skrydžius, naudojant raketas nešėjas „Falcon 9“.

BFR yra naujausia „SpaceX“ raketa, turinti 31 variklį ir galinti iškelti į kosmosą 150 tonų krovinį.

Praeitais metais viešėdamas Australijoje E. Muskas sakė turįs vilčių, kad BFR iki 2022 metų galės iškelti mažiausiai du krovininius erdvėlaivius, turinčius pasiekti Marsą.

„Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad galime užbaigti erdvėlaivį ir paleisti jį maždaug po penkerių metų“, – tąsyk nurodė E. Muskas.