Specialusis šilumos ūkio planas nesudomino politikų

Praėjusį trečiadienį savivaldybės salėje rajono tarybos nariams turėjo būti pristatytas rajono Specialusis šilumos ūkio planas. Tačiau į pristatymą atėjo tik vienintelis rajono tarybos narys Donatas Krikštaponis. Ar pigs gyventojams šildymas taip pat rūpėjo Seimo nariui Antanui Baurai bei savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Juodeliui.

Praėjusį trečiadienį savivaldybės salėje rajono tarybos nariams turėjo būti pristatytas  rajono        Specialusis šilumos ūkio planas. Tačiau į pristatymą atėjo tik vienintelis rajono tarybos narys Donatas Krikštaponis. Ar pigs gyventojams šildymas taip pat rūpėjo Seimo nariui Antanui Baurai bei savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Juodeliui.

Specialiojo šilumos ūkio plano vykdytojas UAB „Statybų inžinerija”, projekto vadovas Arvydas Tamošaitis.

Kaip negausiai susirinkusiems sakė vicemeras Donatas Krikštaponis, savivaldybė specialųjų šilumos ūkio planą užsakė remiantis strateginiu rajono veiklos planu. „Tikslas – suplanuoti naujas šilumos vartotojų teritorijas, šildymo būdus mažiausiomis kainomis”, – kam reikalingas rajono specialusis šilumos ūkio planas trumpai pristatė D.Krikštaponis.

Vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, papildydama vicemerą, teigė, kad specialiojo šilumos ūkio plano pagrindinis tikslas yra tenkinti žmonių poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant aplinkos taršos normų. „ES patvirtinti dokumentai nurodo, kad iki 2020 metų turime pereiti prie alternatyvios energijos šaltinių ir tokiu būdu mes 60 proc. energijos turėsime vartoti iš atsinaujinančios energijos tiekėjų. Todėl specialiajame plane visi tie dalykai yra įvertinti, plano viešasis svarstymas su visuomene numatytas rugpjūčio 1 dieną, – sakė D.Gasiūnienė. – Kokie svarstymo metu bus pareikšti pageidavimai, pastabos, neatitikimai, mes visus išklausysime ir įvertinsime visus dalykus”.  Pats dokumentas, D.Gasiūnienės teigimu,  neatpigins šilumos…

Specialiojo šilumos ūkio plano vadovas A.Tamošaitis sakė, kad plano sprendiniuose specialistai analizuoja  koncepciją ir spalvomis nurodo zonas, kur naudojamasi centralizuota šiluma, konkurencinę zoną ir individualaus šildymo  zonas. „Iš centralizuotų šilumos tinklų tiekiant šilumą, avarijų galimybės yra mažesnės, negu, kad tiekiant šilumą iš individualių katilinių, nes centralizuotos šilumos įmonėje yra sukaupta reikiama technika ir specialistai. Atsijungus nuo centralizuotos šilumos tiekimo, sumažės šilumos suvartojimo kiekiai, kas atitinkamai sumažins pajamas už parduotą šilumą, o šilumos kaina sąlyginai didės, nes įmonei reikės vis tiek gauti reikiamą sumą pinigų, – teigė A.Tamošaitis. –  Pavyzdžiui, Alytuje pastatytas biokuro katilas, tiekiantis 40 proc. miestui šilumos, o šiluma atpigo dėl to tik 2 centais. Jeigu alternatyviu kuru kūrentų visas katilines, šiluma atpigtų 5 centais.  Visi galvoja, kad atsiradus alternatyvios energijos šaltiniui, šiluma atpigs perpus, nieko panašaus nebus”.

UAB „Agrivest”,  kuri išsinuomavo Ažupiečių katilinę, technikos direktorius Saulius Zemleckas baiminosi, kad atsiradus alternatyvios energijos šaltiniui, jam bus sudėtinga „raudonojoje zonoje” (centralizuotos šilumos – red.past.) vietoj dujinio katilo pastatyti kieto kuro katilą… UAB „Agrivest” atstovui A.Tamošaitis paaiškino, jog kieto kuro katilinei keliami tam tikri reikalavimai dėl būtinų kaupti kieto kuro atsargų, todėl Anykščių mieste prie esančių katilinių tokių saugyklų negalima bus įrengti, kadangi nėra laisvos vietos.  

Seimo narys A.Baura papasakojo, kaip buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tryško optimizmu  dėl biokuro katilų pastatymo Anykščiuose, tačiau jam nusviro rankos, pamačius, jog Anykščių dujų katilinės įrengtos prie daugiabučių namų ir ten nėra daugiau vietos statyti biokuro katilinių.