Raimondas Guobis rodo į, matyt, gražiausią parodos fotografiją, reklaminį jos skelbimų veidą - šimtametę Bronę Valuntienę iš Butėnų.
„Žmogau, tavo veidas Danguj atsispindi”, – skelbia Vilniaus mokytojų namų lange kabanti afiša, skelbianti apie Anykščių muziejininko, laikraščio „“ bendradarbio, svėdasiškio Raimondo Guobio senųjų Svėdasų krašto – „Pragiedrulių žemės“ gyventojų portretų parodą, kuri sostinės centre veiks iki pat kovo 12-osios. Rūtai Stanevičienei ir jos kultūrinių inovacijų įmonei „Atvertos langinės“ rūpinantis į surengtos parodos atidarymo popietę mažojoje salėje susirinko beveik pusšimtis sostinės svėdasiškių, bičiulių.
Tauriai švytėjo karališkai raudona Aukštaitijos vėliava, svėdasiškių anūkė Marija Bogdonavičiūtė pianinu grojo iškilmingas Bethoveno melodijas, o parodos autorius R. Guobis prabilo į susirinkusius. Apie Vilnių, mūsų brangiąją sostinę, karalių miestą, kur dar šio amžiaus pradžioje būriais eidavo karšto tikėjimo svėdasiškiai – pasimelsti prie Aušros Vartų ir tikėjimo prasmę dar kartą ypatingai išgyventi Kalvarijose. Apie tai, kad ta nuoširdžia tikėjimo dvasia gyvenusių ir tebegyvenančių senųjų svėdasiškių dvasia, įprasminta į portretus atkeliavo į Vilnių, miestą, kurio dalį sudaro vilniečiai, atvykę iš Svėdasų.
Kalbėta apie didžio pašaukimo vedamą aistrą nuolat domėtis savo krašto istorija, apie bendravimą su senaisiais praeinančio pasaulio liudytojais, apie fotografavimą ir šios parodos, pernai pirmą kartą eksponuotos Svėdasų meno galerijoje, gimimą. Žmonių paveikslus lydi ir trumpi bei taiklūs, tų žmonių gyvenimą, filosofiją apibendrinantys tekstai apie nuostabiuosius žmones, kurių kiekvienas vertas plataus ir išsamaus pasakojimo. Juk tai ir šimtametės Bronė Valuntienė bei Adelija Gajauskienė, jubiliejinių 1918 metų moteris Fausta Palskienė, miestelio patriarchas Bronius Neniškis, legendinis mokytojas Jonas Beleckas, uolusis maršalka Antanas Stasiškis, pamaldžioji Fausta Kirdeikienė…
Parodą apibendrinančioje anotacijoje rašoma: „Šviesūs svėdasiškių veidai, spinduliuojantys žinia, kad senasis, nueinantis pasaulis turėjo daugiau užuojautos, supratimo, širdies šilumos, negu tas, kuriame dabar esame ir kuris ateina. Bet gal mes senųjų dvasią pažinę, jų išmintimi apsišarvavę, galime sušvelninti ar nugalėti mus užgriūnantį chaosą, tą mirties kultūrą, kuriai mūsų šventoje žemėje neturėtų būti vietos. Tegul neapleidžia viltis šviesi tėvynės Lietuvos“.
Susirinkusieji buvo pakviesti atsigaivinti arbatą bei kava ir paragauti Svėdasuose vis dar gaminamu varškės sūriu su kmynais bei sodietišku pyragu. Didžioji gėrybė šio suėjimo buvo dar vienas susitikimas, bendrystė ir atminties bei dabarties ir ateities pamąstymai. Žymus etnologas prof. Libertas Klimka pabrėžė, kad ši paroda – svarus indėlis į krašto pažinimo, istorinio paveldo lobyną.
Žmonės, kilę iš Butėnų, tai nepavargstantis devyniasdešimtmetis Juozas Prūsas, buvusi autoriaus kaimynė Edita Žvirblytė ir moksladraugis aštuonmetėje Kęstutis Murma. Žavios studentės Emilija ir Julija Musteikytės, autoriaus pusseserės Inga ir Sandra Svėdasinės, Aldona Bublytė – Markevičienė, Lina Beleckaitė – Stukienė, trys seserys Šimkevičiūtės, Dalia Dilytė – Staškevičienė bei jos vyras Augustas, visų nė išvardyti negaliu.
Pabaigoje dar nuskambėjo brangiam Vilniui skirta daina, ir buvo paskelbta, kad svėdasietiškos kultūros dienos Vilniuje sutaps su vilniečiu pasveikinimu Svėdasams valstybės nepriklausomybės dieną.
Mat Vasario 16-ąją į Svėdasus koncertuoti vyko Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos folklorinis ansamblis ir Mokytojų namų kolektyvas „Kankleliai“.
