Svėdasų bažnyčioje prisimintos dvi garsios asmenybės: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas

Penktadienio, birželio 13-osios popietę vietiniai gyventojai gausiai rinkosi į Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo bažnyčią ne pasimelsti, o dalyvauti renginyje, kurį organizavo Šatrijos Raganos bendrija. Svėdasiškiai buvo pakviesti į popietę, skirtą dviem iškilioms asmenybėms- aukštaičiui Juozui Tumui- Vaižgantui ir žemaitei Marijai Pečkauskaitei – Šatrijos Raganai. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos remiamas projektas, kuris pristatomas visuomenei, taip ir vadinasi : „Lietuvos atgimimo kelias tarp Žemaičių ir Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas“.

     Penktadienio, birželio 13-osios popietę
vietiniai gyventojai gausiai rinkosi į Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo bažnyčią ne
pasimelsti, o dalyvauti renginyje, kurį organizavo Šatrijos Raganos bendrija.
Svėdasiškiai buvo pakviesti į popietę, skirtą dviem iškilioms asmenybėms-
aukštaičiui Juozui Tumui- Vaižgantui ir žemaitei Marijai Pečkauskaitei –
Šatrijos Raganai. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos remiamas
projektas, kuris pristatomas visuomenei, 
taip ir vadinasi : „Lietuvos atgimimo kelias tarp Žemaičių ir Lietuvos:
Šatrijos Ragana ir Vaižgantas“.

      Prieš renginio pradžią atvykusius svečius
bažnyčios šventoriuje pasitiko parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, aprodęs
naujai išdažytą, tiesiog spindintį baltumu visą architektūrinį ansamblį :
bažnyčią, varpinę ir koplyčią. Vilniečiai, ypatingai literatūrologė prof.
Viktorija Daujotytė, prieš porą metų Svėdasų krašto muziejaus Kunigiškių kaime
kiemelyje nominuota  dviejų Lietuvos
kūrybinių organizacijų- Rašytojų ir Žurnalistų sąjungų- įsteigta Vaižganto
premija, domėjosi svėdasiškių pastangomis išsaugoti kraštiečio rašytojo atminimą,
Vaižganto sąsajas su Svėdasų bažnyčia.

        Renginį bažnyčioje pradėjusi Šatrijos
Raganos bendrijos pirmininkė dr.Brigita Speičytė akcentavo tokių
susitikimų-pokalbių prasmę. Šių metų vasaryje buvo minimas Lietuvos valstybės
atkūrimo 90-metis, ką  tik paminėtas
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-osios metinės. Pasak dr.B.Speičytės, tokių
jubiliejų progomis visuomet apžvelgiamas lietuvių tautos kelias į laisvę ir
nepriklausomybę, prisimenami nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo dalyviai,
lietuvybės puoselėtojai, net sunkiausios priespaudos metais kvietę visuomenę
atgimti, busti ir budinti kitus, nepasiduoti negandoms, būti tautos patriotais.
Žvelgiant į Lietuvos atgimimo kelią, valstybingumo istoriją, iškyla ir dvi
garsios asmenybės- Šatrijos Ragana ir Vaižgantas. Juos daug kas skiria. Šatrijos
Ragana- žemaitė, uždaroko būdo, lėtoka, tuo tarpu aukštaitis Vaižgantas trykšte
tryško energija, išsiskyrė iš visų savo temperamentu, judrumu.Tačiau, pasak
dr.B.Speičytės, abu šiuos rašytojus ir visuomenės veikėjus daug kas vienijo:
abu jie buvo aktyvūs nacionalinio judėjimo dalyviai, švietėjai, katalikiškos
spaudos veikėjai. Jie vienas kitą papildydavo, nuoširdžiai bendravo, jautė
vienas kitam didelę pagarbą. Ir kai Šatrijos Ragana mirė, 1930-ųjų vasarą
Židikuose kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas jos laidotuvėse pasakė labai
gražią, iškilmingą ir dvasingą atsisveikinimo kalbą…

        Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė,
kreipdamasi į svėdasiškius, sakė, kad tokiais susitikimais bandoma atgaivinti
senųjų lietuviškų vakarų tradiciją, kurių metu į darnią visumą susiliedavo
muzika, menas, literatūra.

        Tarsi patvirtinant šiuos renginio
vedėjos žodžius, po didingais svėdasiškių šventovės skliautais pasigirdo
muzikos garsai. Viso renginio metu Mocarto, Bacho, Karlo Vėberio ir kitų
kompozitorių kūrinius atliko gausiais plojimais sutikti ir palydėti Dainius
Puodžiukas (smuikas) ir Mantas Makrickas (altas).

         Dr. Mindaugas Kvietkauskas priminė
susirinkusiems bažnyčioje svėdasiškiams kai kuriuos jų kraštiečio rašytojo ir
publicisto Juozo Tumo- Vaižganto kūrybos bruožus, jo visuomeninę veiklą,
patriotizmą. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas, Lietuvių literatūros
ir tautosakos instituto mokslininkas akcentavo Vaižganto plaukų baltumą,
sidabrinį švytėjimą. Tas žilų plaukų baltumas Vaižgantą lydėjo nuo jaunystės
dienų : pražilo būdamas 29-erių, kai 
caro žandarai už lietuviškos spaudos draudimą  jį, jauną kunigą kratė, tardė, persekiojo, o
brolį Joną pasodino į kalėjimą, ištrėmė iš Lietuvos. Dr.M.Kvietkauskas pabrėžė,
kad tas Vaižganto plaukų baltumas atsirado iš jo aukos, iš siekių puoselėti
lietuvybę, kovoti už lietuvišką žodį, dalyvauti nacionaliniame judėjime.

          Šatrijos Raganos naujų raštų
sudarytojas, šios rašytojos kūrybos tyrinėtojas ( beje, rašantis ta tema ir
mokslinį darbą) Gediminas Mikelaitis apžvelgė Vaižganto ir Šatrijos Raganos
bendradarbiavimą, lygino šių abiejų rašytojų kūrinius katalikiška tematika.
Pasak mokslininko, to meto abiejų rašytojų kūryboje randama daug skurdo, vargo
vaizdų, liūdnų temų, nuo ko galima „užsikrėsti“ pesimizmu. Tačiau šių asmenybių
kūryboje visos blogybės, liūdnos mintys „ištirpdomos“ krikščioniškų idėjų,
meilės, atjautos, savitarpio pagalbos, dorovingumo, dvasingumo darbais. G.Mikelaitis
pabrėžė, kad pagrindinė gija, apibūdinanti šių abiejų rašytojų kūrybą ir
visuomeninę veiklą, gali būti išreiškiama labai taikliu Vaižganto išsireiškimu
: „Kitiems darydamas gera, pats laimingas tapau…“

        Renginyje dalyvavusi aktorė Jūratė Viliūnaitė,
gerai visiems pažįstama iš dabar rodomo populiaraus televizijos serialo
„Nekviesta meilė“ kaip Dovilės vaidmens atlikėja, perskaitė Šatrijos Raganos ir
Juozo Tumo- Vaižganto kūrybos.

        Šatrijos Raganos bendrijos pirmininkė
dr. Brigita Speičytė padovanojo Svėdasų J.Tumo-Vaižganto gimnazijai naujus šios
rašytojos raštus su projekto „Lietuvos atgimimo kelias tarp Žemaičių ir
Lietuvos: Šatrijos Ragana ir Vaižgantas“ dalyvių autografais.

        Svėdasiškiai negailėjo svečiams plojimų
ir gėlių, o klebonas kun. Vydas Juškėnas tarė padėkos žodžius.