2013-ųjų vasarą Svėdasai minės 510-ąjį jubiliejų. Būtent prieš tiek metų rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Svėdasų pavadinimas. Bet gali būti ir taip, kad kas nors kada nors archyviniuose dokumentuose suras ir visai kitą šios vietovės paminėjimo faktą. Gal iš tikrųjų Svėdasai yra dar „vyresni“, „senesni“, tiktai mes kol kas šito nežinome…
2013-ųjų vasarą Svėdasai minės 510-ąjį jubiliejų. Būtent prieš tiek metų rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas Svėdasų pavadinimas. Bet gali būti ir taip, kad kas nors kada nors archyviniuose dokumentuose suras ir visai kitą šios vietovės paminėjimo faktą. Gal iš tikrųjų Svėdasai yra dar „vyresni”, „senesni”, tiktai mes kol kas šito nežinome…
Šiame rašinyje neaprašinėsime Svėdasų istorijos, nepasakosime, kas įkūrė Svėdasų dvarą, kaip klostėsi svėdasiškių likimai, neatkartosime tų istorinių duomenų, kurie jau ne kartą buvo aprašyti žiniasklaidoje, kurie plačiai nušviesti informacinio pobūdžio knygose apie Svėdasus. Tačiau pabandykime grįžti į Svėdasų krašto praeitį, pateikdami pluoštelį skaičių ir faktų, kuriuos surado įvairiuose mūsų šalies ir užsienio archyvuose bei to meto spaudoje, informaciniuose leidiniuose mūsų kraštietis mokslininkas profesorius Osvaldas Janonis. Iš Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo kilęs žymus bibliografas, pedagogas, kraštotyrinio darbo entuziastas, Anykščių rajono savivaldybės įsteigtos Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas prof. O. Janonis 2012 metais parengė ir išleido du labai vertingus žinynus: „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.1″ ir „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga Kn.2”. ( Trečioji šios serijos knyga dar rengiama).
Tad, pavartykime pirmąją knygą, kurioje lentelių pavidalu pateikiami archyviniai duomenys apie Anykščių kraštą Rusijos imperijos sudėtyje ( 1795-1914 m. ) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914-1918 m.). Čia daugybę kartų galime pamatyti ir Svėdasų bei kitų šio krašto vietovių pavadinimus. Reikia pastebėti, kad visuose to meto archyviniuose dokumentuose yra labai mažai lietuviškų pavardžių, o esančios dažniausiai iškraipytos, surusintos, sulenkintos…
Lentelėje „Draugijos 1875-1913″ nurodoma, kad Svėdasuose veikė „Saulės” draugijos Svėdasų skyrius, veikiantis nuo 1906 m. liepos 25 d., įregistruotas 1907 m. rugpjūčio 20 d. taip pat , Svėdasų vartotojų draugija ( įsteigta 1907 m. liepos 22 d.), „Blaivybės” draugijos Svėdasų skyrius (įsteigtas 1909 m. balandžio 9 d. ) Taip pat skelbiama, kad Romos katalikų labdaringoji draugija Svėdasuose buvo įregistruota 1908 m. kovo mėn. 21 d., o uždaryta 1911 m. sausio mėn. 28 d. Lentelėje „Parapijiečių skaičius 1865 metais” nurodoma, kad Svėdasuose jų buvo iš viso 7405, tarp jų vyrų- 3700. ( Svėdasų parapiją tikinčiųjų skaičiumi tuomet lenkė tik Kavarsko ir Anykščių parapijos.) Iš lentelės „Parapijų dydis ir parapijiečių skaičius 1869 metais” galima sužinoti, kad Svėdasų parapija tuomet buvo 25 varstų ilgio, 18 varstų pločio, buvo 268 kvadratų ploto, o parapijiečių būta 5849. Parapijos dydžiu ir parapijiečių skaičiumi Svėdasų parapiją šiek tiek lenkė tiktai Anykščių parapija. 1869 metais Svėdasų parapijoje buvo 682 kiemai su 5849 gyventojais, parapiją aptarnavo 3 kunigai. Knygoje pateiktoje lentelėje „Parapijiečių skaičius 1854-1909 metais” akivaizdžiai matyti, kaip parapijiečių skaičius Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje keitėsi. 1854 m. jų būta 6034, 1865 m.- 7861, 1873 m.-8023, 1878 m.- 9289, 1886 m.-9495, 1909 m.-8545 ir t.t. Laikotarpiu nuo 1786 iki 1919 metų Svėdasų parapijoje darbavosi kunigai ( administratoriai): Mykolas Smolskis, Juozapas Ruseckas, Kanutas Saurimavičius, Juozapas Bieliauskas, Jurgis Zaleskis, Jurgis Narmontas, Antanas Lenkevičius, Kazimieras Kazlauskas, Boleslovas Baronas. Kur kas daugiau Svėdasuose būta vikarų – per dvi dešimtis. Štai kai kurios jų pavardės: Silvestras Kuprevičius, Vincentas Sanulevičius, Albinas Rubinavičius (Rubinowicz), Kazimieras Švilpa, Felicijonas Bytautas, Eligijus Montvilas, Kazimieras Stželeckis, Stanislovas Razmus, Juozapas Korsakas, Juozapas Šapalas, Kazimieras Matulis ir kt. Įdomus faktas: 1909.08.07-1910 m. ir 1912-1913 m. Svėdasų Šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje vikariavo liaudies dainiumi, baudžiauninkų užtarėju vadintas poetas Antanas Stazdas (Strazdelis)
Prof. Osvaldas Janonis, remdamasis Kauno gubernijos atmintinėse knygelėse pateiktais duomenimis, pateikia Svėdasų gyventojų skaičių nuo 1860 iki 1914 metų. Antai, 1860 metais čia gyveno 828 žmonės, 1895 m.-850, 1897 m. nurodoma, kad iš viso būta 1423 gyventojai, iš jų 528 žydai. 1899 m. gyveno 1515, 1902 m.-1578, 1910 m.-1622 , 1914 m.-1698 gyventojai ir t.t. Be abejo, įdomu sužinoti ir apie mokyklų bibliotekų dydį 1913-1914 metais. Svėdasų pirmojoje liaudies mokykloje buvo 99 egz. mokomųjų priemonių, 1140 egz. knygų mokinių bibliotekoje, 130 egz. knygų mokytojų bibliotekoje. Svėdasų antrojoje liaudies mokykloje buvo 10 egz. mokomųjų priemonių ir 119 egz. knygų mokinių bibliotekoje, tuo tarpu mokytojų bibliotekoje nebūta nei vienos knygos. Kunigiškių vienklasėje bendrojoje liaudies mokykloje (kur dabar veikia Svėdasų krašto muziejus) būta net 279 egz. mokymo priemonių, 200 egz. knygų mokinių bibliotekoje, 101 egz. knygų mokytojų bibliotekoje. Svėdasų valsčiuje buvo išduota pasų: 1882-1883 m.-26, 1885 m.-31, 1885 m.-52, 1886 m.-35, 1887 m.-45, 1888 m.-77, 1889 m.-56. Svėdasų valsčiuje 1883-1889 m. viršaičiu dirbo Antanas Budreika, o raštininkai buvo: Kasparas Palubinskas, Jevgenij Aleksandrovič Majevskij, Aleksandr Pavlovič Pustovalov. Zemstvų viršininkų IV apylinkės centras veikė Svėdasuose, centrui priklausė dar ir Andrioniškio valsčius. 1903-1913 metais Svėdasuose darbavosi šeši viršininkai: Vladimir Viktorovič Smirnov, Vasilij Aleksandrovič Vinogradov, Michail Nikojevič Šifrin, Konstantin Ignatjevič Borščevskij, Semion Stepanovič Labko ir kiti, kartais jie buvo keičiami kas metai. Svėdasų miestiečių valdyboje (upravoje) nuo 1881 iki 1914 metų dirbo seniūnai Jochel Davidovič, Semion Kolpakov, Mykolas Bražiūnas, Tevel Kaplan, Berko Chirurg, Leiba- Mauša Epštein, Šmuel Šimanovič. Labai „spalvingas” Svėdasų urėdų sąrašas. Pasirodo, nuo 1885 m. iki 1914 m. nebuvo nei vieno lietuvio urėdo. Čia „uoliai” darbavosi vyrai rusiškomis ir lenkiškomis pavardėmis: Bronislav Kondratovič, Konstantin Skvorcov, Jemeljan Blagodarev, Vasilij Vasiljevič Artiomov, Adolf Frankovskij, Jegor Negodiajev, Kuzma Nemkov, Ignatij Tomarovič,Vasilij Skurat, Aleksej Aleksejevič Prichodko ir kt. Nuo 1824 metų, remiantis carinėje Rusijoje priimtu įstatymu, trejiems metams buvo renkami prekybos deputatai, kontroliuojantys savo gyvenamojoje vietovėje esančias parduotuves. Tokios pareigos buvo patikimos visuomenėje turintiems pasitikėjimą pirkliams ar kitiems su prekyba susietiems asmenims. Kaip matyti iš sąrašo, Svėdasuose, kaip ir kitose vietovėse, prekybos deputatais 1911-1913 metais buvo renkami žydų tautybės piliečiai : Zelman Neimark, Movša- Jankel Farber, Zelman Neimark, Šeftel Kaplan. Kauno taikos teismo apygardos IV apylinkės teismo centras kurį laiką buvo Svėdasuose, šis teismas aptarnavo Svėdasų ir Debeikių valsčius. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad Svėdasų dvare IV apylinkės taikos teismo teisėjais dirbo 1878-1879 metais Michail Platonovič Obodovskij, 1880 metais- Georgij Nikolajevič Chrenovskij. O 1881 metais nurodoma, kad teismo centras jau yra nebe Svėdasuose, bet Salose.
1916 m. sausio 1 d. duomenimis Svėdasų pirmojoje liaudies mokykloje mokėsi 90, o antrojoje- 56. Svėdasų pirmajai liaudies mokyklai išlaikyti tuo metu iš valstybės iždo buvo skirta 664, 40 rublių, o iš gubernijos mokesčių lėšų neskirta. Tuo tarpu 1916 metais Svėdasų antrajai liaudies mokyklai išlaikyti iš valstybės iždo skirta 478,40 rub. ir 202,80 rub. iš gubernijos žemės mokesčių. Kunigiškių liaudies mokyklai išlaikyti buvo skirta 660,28 rub. iš valstybės iždo. Kunigiškių mokykloje 1913 m. mokėsi 70, 1914 m.-45, 1915 m.-56 mokiniai. 1912 m. čia mokytojavo Ivan Stepanovič Silin, 1913-1915 m. dirbo Kunigiškiuose Julius Greimas. Svėdasų liaudies mokykloje, įsteigtoje 1865 metais, mokėsi 1873 m.-70, 1875 m.-36, 1879 m.-48, 1882 m.- 40, 1887 m.-56 mokiniai. Mokytojavo visas būrys mokytojų, kurių dauguma buvo ne lietuviai: Pavel Vasiljevič Musnikov, Arsenij Izmailov, Anton Konstantinovič Vysockij, Grigorij Charlompovič, Fiodor Osipovič Pavliušenko, Fiodor Jefimovič Krupič, Pijus Dabulevičius, Matvej Josifovič Černevič, Jekaterina Jakovlevna Černevič, Marija M. Kozello ir kt. Be mokytojų, dar dirbo ir jų padejėjai. Veikė Svėdasuose ir „Saulės” draugijos vienklasė mergaičių mokykla, kurioje 1912 m. mokėsi 44, 1913 m.-130, 1916 m.-65 mergaitės, o mokytojavo lietuvė Eugenija Pliuškevič…
1911 metų duomenimis, Svėdasuose veikė 3 kepyklos, kuriose per parą buvo iškepama 13 pūdų duonos ( 3 pūdai baltos ir 10 pūdų juodos). 1890-1894 metais Svėdasus ( kaip ir Anykščius, Kurklius, Andrioniškį, Troškūnus, Viešintas) aptarnavo I kaimo gydytojų apylinkė, kurios centras buvo Taujėnuose. Kur veikė felčerių priimamieji- nenurodyta. Tuo tarpu nurodyta, kad pribuvėja dirba Svėdasuose. Nuo 1895 m. II kaimo gydytojų apylinkės centras jau yra Svėdasuose, čia veikia ir felčerių priimamieji, dirba ir pribuvėja. O 1907-1911 metais toks centras veikia jau Utenoje, tačiau Svėdasuose veikia felčerių priimamieji. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad Svėdasuose 1888-1899 metais dirbo kaimo gydytojai Ustin Kazimirovič Fronckevič, Ivan Kirilovič Bazilevič, Mark Riazanskij, Eduard Treiberg, Nikolaj Aleksandrovič Veingarten. Pribuvėjomis 1903-1910 metais dirbo Olga Samuilovna Pavliučenko, Marija Ivanovna Medius. Neapsieita Svėdasuose ir be vaistinės. 1886 metais čia buvo parduota vaistų su receptais už 108 rub., be receptų- už 517,31 rub. Svėdasų vaistinėje dirbo provizoriai Jonas Vaškevičius, Vulf Šachnovskij, Vladimir Kabbak.
1860 metais Svėdasuose buvo 64 kiemai su 828 gyventojais. 1871 metais gyveno 230 vyrų, 241 moterų, buvo 153 mediniai ir 2 mūriniai pastatai. Svėdasų valsčiuje 1873-1875 metais buvo 40 kaimų, 1878-1887 metais- 46.
Šiame prof. Osvaldo Janonio sudarytame žinyne pateikiami ir įspūdingi 1881 bei 1888 metų Svėdasų valsčiaus bajorų ir kitų žemės savininkų sąrašai ( rusų kalba) su turimais savo nuosavybėje žemės plotais. ( Įdomumo dėlei surusintas, iškraipytas pavardes iš archyvinių dokumentų pateikiame ir šiame rašinyje). Tarp tokių savininkų- Stepan Konstantinovič Machvic iš Drobčiūnų, Marcelin Osipovovič Bražiūnas, valstiečiai Benedikt Vikentjevič Gikis, Josif Benediktovič Gikis, Josif Matvejevič Graževskij, Kazimir Ustinovič Urbanovič iš Kraštų, bajorai Michail Zennovič Machvic iš Markūniškių, Matilda Vladislavovna Venclavovič iš Savičiūnų, svėdasiškis Vladimir Nikolajevič Michailovskij, Pauriškių kaimo gyventojai valstiečiai Josif Antonovič Baleišis, Josif Michailovič Baliūnas, Kazimir Vanagas, Matvej Konstantinovič Jakniūnas, Kiprijan Josifovič Žvirblis ir kt. Beje, šiame sąraše yra ne tiktai iškraipytos lietuviškos pavardės, bet netaisyklingai parašyti ir kai kurių vietovių pavadinimai. Svėdasų valsčiaus žemės savininkų sąraše įrašyti ir Lašinių, Inkūnų bei kitų vietovių gyventojai. Tikriausiai, tuo metu minėti kaimai priklausė Svėdasų valsčiui. Beje, ir Svėdasų miestelis, ir daugelis kitų vietovių, vėliau priskirtų Svėdasų valsčiui, priklausė Alotų valsčiui. Archyvuose saugoma nemažai dokumentų, bylojančių apie daugelio vietovių priklausomybę Alotų valsčiui.Tai labai aiškiai matyti iš 1909-1912 metais į vienkiemius išsikėlusių vietovių sąrašo. Antai, tais metais į vienkiemius išsikėlė po 64 Būtėnų ir Daujočių gyventojus, 9 Miškinių, 13 Netikiškių, 49 Vaitkūnų kaimų gyventojai. Šios vietovės tuomet, kaip nurodoma sąraše, priklausė būtent Alotų valsčiui.
Tai, ką pateikėme rašinyje, tiktai menka dalelytė iš visų faktų ir skaičių, kuriuos galima surasti mūsų kraštiečio prof. Osvaldo Janonio parengtose Anykščių krašto tyrėjo parankinėse knygose. Šiuose žinynuose nurodomi ir labai reikalingi duomenys: dokumentų antraštės, sukūrimo metai, saugojimo vieta, fondo, apyrašo ir bylos numeriai. Taigi, visi, kas domisi gimtojo krašto istorija, kas norėtų daugiau ir išsamiau sužinoti apie senąsias mokyklas, valstybines įstaigas, savo gyvenamąsias vietoves, gimines, pasirausti archyviniuose dokumentuose tai gali lengvai padaryti, pasinaudodami šiose parankinėse knygose esančiomis nuorodomis.
