Jau keturis dešimtmečius nuo 1978 metų vykstanti „Bėk bėk, žirgeli“ šventė Niūronyse – viena didžiausių Anykščių rajono švenčių. Šventė tradiciškai sulaukia daugybės dalyvių ir gausaus būrio aukštų politikų.
„Anykšta“ antradienio numerio rubrikoje „Komentarai“ klausė, ar lankotės „Bėk bėk, žirgeli“ šventėje, kas joje patinka, o kas ne? Ar nepasigendate nebeorganizuojamų politikų rungčių?
Ričardas JUOZAINIS, prokuroras:
– Lankausi šioje šventėje. „Bėk bėk, žirgeli“ šventė – pirmiausia anykštėnų šventė. Man patiko. Kuo patiko? Visų pirma, šiais metais ji virto kaimo žmonių švente, buvo mažiau politikų. Politikai turi užsiimti valstybės valdymu, o ne pigiu savęs reklamavimu. Dėl mažesnio politikų skaičiaus šventė nenukentėjo. Tai, kad ši šventė visų pirma skirta parodyti tradicijoms, kaimo žmonėms – labai gerai. Šventė ir turi parodyti kuo daugiau senovinių amatų, nuo to ji bus tik geresnė.
Man labai patiko, nustebino gerąja prasme, kad šventėje amatininkai, menininkai atsivežė prekiauti savo dirbinių, o ne kiniškų blizgučių. Tų kiniškų blizgučių šventėje mažėja.
Manau, kad šventė tvarkinga, graži – ji puiki. Šventė tautiška, parodo tikrąjį Arklio muziejaus saugomą mūsų tautos mentalitetą. Pliusas, kad šventėje dalyvaujantys ne kaimo žmonės pamato, kas yra mūsų autentika, lietuviškumas. Gal tik galėjo būti daugiau žmonių šventėje, bet tradicijų nepakeisim, juk vyksta pirmąjį birželio savaitgalį, ne visuomet pasitaiko geras oras. Taip pat trūko medžio drožimo varžytuvių kaip veiklos, kuri parodo, kaip iš medžio gimsta meno kūriniai. Bet kitos veiklos šį trūkumą kompensavo.
Gal jau metas į šventę kviesti kaimynus su savo tradicijomis, gal laikas ją daryti tarptautine, kviesti, pavyzdžiui, dalyvius iš Latvijos. Taip šventė taptų žinomesnė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
