Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, jog tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su visuomene bus diskutuojama dėl rusų kalbos, kaip užsienio kalbos, atsisakymo mokyklose.
Savo ruožtu valdančiųjų socialdemokratų atstovas parlamentiniame komitete Darius Jakavičius sako, kad rusų kalbos, kaip antrosios, šalies mokyklose galėtų būti atisakyta jau nuo 2026-ųjų rugsėjo.
„Dėl to dialogo, ar rusų kalbos atsisakyti, tai dabar stebime tendencijas ir tikrai svarstysime kartu tiek su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, tiek su plačiąja visuomene apie to atsisakymą“, – LRT radijui trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Anot jo, mokyklose pastaraisiais metais stebimas pasirenkančiųjų mokytis rusų kalbą mažėjimas.
Vis dėlto, pasak J. Petkevičiaus, regionuose išlieka užsienio kalbos pasirinkimo problema. Jo teigimu, vis daugiau atsiranda vokiečių ir prancūzų kalbos specialistų, tačiau trūksta ispanų kalbos mokytojų.
Seimo narys D. Jakavičius teigė, kad reikia „pasinaudoti susidariusia geopolitine galimybe“ ir rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokyklose pakeisti kita Europos Sąjungos (ES) kalba. Jis šį klausimą teigė ketinantis iškelti ir Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
„Aš galvoju, kad tikrai reikia ieškoti sprendimo ir, pavyzdžiui, nuo kitų metų (2026-ųjų – BNS) rugsėjo pirmos dienos penktokams arba šeštokams, nes skirtingai vaikai renkasi šitą antrąją kalbą mūsų Lietuvos mokyklose, (…) tiesiog nebeleisti rinktis kaip antros kalbos rusų kalbos“, – LRT radijui sakė D. Jakavičius.
Viceministras tvirtino, kad pirmiausia reikėtų galvoti apie užsienio kalbų mokytojų perkvalifikavimą.
„Kas iš to, jeigu mes atsisakome rusų kalbos, bet neturime, kuo jos pakeisti? O vaikai pagal programas turi mokytis antrąją kalbą. Tai, žiūrint kompleksiškai, diskutuojant visuomenėje, apie šitą klausimą tikrai reikalingas visuotinis sprendimas“, – sakė J. Petkevičius.
Ministerijos BNS anksčiau pateiktais duomenimis, 2021–2022 mokslo metais rusų kalbą kaip antrąją rinkosi 76,4 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų, 2022–2023 mokslo metais – 68,4 proc., 2023–2024 – 54 proc., o 2024–2025 mokslo metais rusų kalbą buvo pasirinkę 43,5 proc. šeštokų.
Prieš dešimtmetį, 2014–2015 mokslo metais, šią kalbą rinkosi 81,7 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų.
Švietimo registrai, anot Švietimo ministerijos, rodo, kad 2024–2025 mokslo metais 108 Lietuvos mokyklose nebuvo šeštos klasės mokinių, besimokančių rusų kalbos kaip užsienio kalbos, nors dar metais anksčiau jose buvo šeštokų, pasirinkusių šią kalbą.
Ministerija pažymėjo, kad viduriniame ugdyme nuo 2024 metų privalomai pasirenkamų užsienio kalbų sąraše nebeliko rusų kalbos, o 2025 metais neberengiamas rusų – užsienio kalbos – valstybinis brandos egzaminas. Organizuojami tik pirmųjų užsienio kalbų valstybiniai brandos egzaminai: anglų, vokiečių, prancūzų.
Nuvažiuoti y vilniu ir bandykit kalbet lietuviškai ir ziures kaip y antrarusy nes sostinėje gimtoji kalba rusu o ufonautai bando naikint kalba
Kagebistų tautos kalbą reik mokėti.
jeigu duotų pasirinkti rusų kalbą , o dabar dirbtinai neduoda. o paskui rašote mažėja norinčių pasirinkti, tai kodėl pildant prašymą negalima pasirinkti.
Labai gerai.
Naciai valdžios nerimsta, kalba reikalinga.
Tu nacis .