Šįkart atkreipėme dėmesį ne į Anykščių ir jų apylinkių aktualijas, o į tai, kaip „Kolektyvinis darbas“ pateikia informaciją apie Ameriką: tai šalis, kuri pelnosi iš karo, išnaudoja kinus ir skriaudžia fermerius.
Amerikiečiai nori geresnio
gyvenimo
1952-aisiais, antrajame laikraščio numeryje, skiltyje „Tarptautinė apžvalga“, yra straipsnis „Amerika nori taikos“. Straipsnyje rašoma, kad patiems amerikiečiams atsibodo gyventi karo parengties sąlygomis, kad jie trokšta demokratijos. Lyg Tarybų Sąjungoje būtų buvę demokratijos fontanai…
„Praėję 1951 metai buvo taikos šalininkų judėjimo išplėtimo ir organizacinio sustiprėjimo visame žemės rutulyje metai. Aktyvizavo kovą už taiką Amerikos liaudis, stojanti prieš ginklavimosi varžybų ir karo parengimo politiką, kurią varo Trumeno vyriausybė. <…> Amerikos liaudies kova už taiką yra glaudžiai susijusi su kova už gyvenimo sąlygų pagerinimą ir už demokratinių teisių išsaugojimą, nes kariniai pasiruošimai, kuriuos vykdo Trumeno vyriausybė, toliau smukdo gyvenimo lygį ir naikina demokratines teises“, – rašoma straipsnyje.
JAV nori
užgrobti Aziją
Ketvirtajame tų pačių metų numeryje, straipsnyje „Amerikinės okupacijos junge“, Amerika peikiama kaip šalis, norinti okupuoti Japoniją, ir, tikriausiai – visą Aziją. Skaitytojams liečiamos jautriausios stygos – amerikiečiai skriaudžia japonus, marindami juos badu, neduodami pinigų. Rašoma: „Jungtinių Amerikos valstijų imperialistai paspartintais tempais paverčia Japoniją amerikine kolonija, placdarmu savo karinėms avantiūroms Tolimuosiuose Rytuose. Japonų rankomis ir krauju jie nori pasiekti JAV viešpatavimą Azijoje. Rengdamas planus japonams kare, Amerikos generolas Robertsas ciniškai pareiškė: „Mes galėtumėm jiems mokėti nedaug – 5 dolerius per mėnesį ir ryžių puoduką kasdien. Jeigu jie nesikautų, mes neduotume jiems valgyti“. <…> Japonijoje yra daugiau kaip 10 milijonų bedarbių ir pusiau bedarbių. Amerikiniai okupantai įmonėse nustatė katorgos režimą. Darbo diena tęsėsi 12-14 valandų. Darbo užmokesti nepaliaujamai smunka, o kainos vien tik nuo karo Korėjoje pradžios išaugo 60 procentų. Daugelis japonų, kad pragyventų, yra priversti parduoti savo vaikus. Valstiečiai užtrokšta nuo bežemiškumo, mažažemiškumo ir aukštų mokesčių. <…> Japonijos okupacija jau atsiėjo jos tautai 5 milijardus dolerių. 1953-1953 finansiniais metais, praneša „Mainici“, iš gyventojų, JAV kariniams valdžios organams reikalaujant, numatyta surinkti mokesčių 156,8 milijardo jenų daugiau, negu praėjusiais metais. Amerikinės kariaunos smurtas, badas, skurdas pakelia vis platesnes Japonijos darbo žmonių mases kovai prieš JAV okupacinį režimą, už taiką, laisvę ir nepriklausomybę“, – raginama netikėti Amerika, geru gyvenimu joje.
Gyvenimas
gerėja tik
Tarybų
Sąjungoje
1953 metų „Kolektyvinio darbo“ 29-ame numeryje yra tekstas „Du pasauliai – du vystymosi keliai“. Šiame tekste išaukštinama Tarybų Sąjunga ir menkinamos kitos šalys, nepriklausančios sąjungai – esą „mūsų“ šalyje gyventi yra kur kas geriau. Pateikiami net skaičiai, kaip kiekvienais metais kitose šalyse blogėja gyvenimas, smunka ekonomika.
Rašoma: „Neseniai Suvienytųjų Nacijų Organizacijos (SNO) sekretoriatas paskelbė „Pranešimą apie tarptautinę ekonominę padėtį 1951-1952 metais“. Pranešime pateiktieji faktai ir skaičiai, prieš sudarytojų valią rodo, kad pasaulio ekonomikoje yra dvi vystymosi linijos. Iš vienos pusės – Tarybų Sąjungos ir liaudies demokratijos šalių ekonomikos vystymosi linija – tai nepaliaunamo taikiosios ekonomikos kilimo linija. Šis nepaliaujamas ekonomikos kilimas užtikrina nuolatinį materialinio ir kultūrinio liaudies masių lygio augimą“.
Toliau teigiama, kad pranešėjai specialiai menkina TS laimėjimus: „Nepaisant pranešimo autorių siekimo visaip mažinti Tarybų Sąjungos ir liaudies demokratijos šalių ekonomikos laimėjimus, nenukrypstamas socialistinės ekonomikos kilimas ryškiai išsiskiria kapitalistinės stovyklos ūkinio sustingimo ir depresijos fone. <…> Visiškai kitas vaizdas kapitalizmo pasaulyje. Iš pranešimo aiškėja, kad ten 1952 metais pramonės gamyba visiškai neaugo, o daugelyje šalių ji sumažėjo. Taip, pavyzdžiui, Belgijoje pramonės gamyba 1952 metais, palyginti su 1951 metais sumažėjo 5 procentais, Danijoje – 4 procentais, Anglijoje – 3 procentais ir t.t. <…> Šios stovyklos taikioji ekonomika ginklavimosi varžybų sąskaita sumažėjo žymiai daugiau, nei pateiktieji skaičiai. <…> Pranešimas pažymi nepaliaunamą nedarbo augimą ypatingai tokiose šalyse kaip Anglija, Italija, Vakarų Vokietija, Belgija, Olandija“.
Amerikiečiai kankina
savo piliečius
1954 metais septynioliktame numeryje skelbiamas didelis tekstas „Amerikos imperialistai – taikos priešai“. Jame dėstoma, kad amerikiečiai nori karo ir iš jo pelnosi, kad vis labiau skursta paprasti Amerikos žmonės, fermeriai, o milijardieriai ir milijonieriai tik ir siekia karo, kad galėtų iš jo pasipelnyti. Tuo tarpu Tarybų Sąjunga visais įmanomais būdais stengiasi išsaugoti taiką. Paradoksalu, tačiau kalbama apie okupaciją, kurią vykdo JAV…
„Visame pasaulyje kasdien auga taikos šalininkų judėjimas. Kovai už taiką vadovauja didžioji mūsų socialistinė Tėvynė. Pasaulio tautos mato, kad Tarybų Sąjunga deda visas pastangas taikos sustiprinimui ir išsaugojimui. Galingai mūsų valstybei nebaisūs jokie priešai, tačiau Tarybinė vyriausybė, Komunistų partija, visa mūsų liaudis nenori karo, nenori užkariauti svetimų žemių, – šiandien skaitant ano meto aktualijas ima šypsnys, – Apie Tarybų Sąjungos taikingą politiką, apie jos norą taikiai išspręsti visus ginčijamus klausimus dar kartą ryškiai paliudijo draugo G. M. Malenkovo atsakymai į Amerikos agentūros „Interneišni Njus Servis“ generalinio direktoriaus Europai p. Kingsberio Smito klausimus“.
Toliau tame pačiame straipsnyje pateikiamas ko gero idealios valstybės modelis: Tarybų Sąjungoje siekiama, kad būtų daugiau darbo vietų, žmonės būtų viskuo aprūpinti: „Tarybinė liaudis sėkmingai vykdo taikią statybą, artėja į savo didįjį tikslą – į komunizmą. Mūsų partija ir vyriausybė deda visas pastangas, kad pilnutinai patenkintų nuolat augančias darbo žmonių materialines ir kultūrines reikmes. Priešingai Tarybų Sąjungai ir liaudies demokratijos šalims, karo kurstytojai, vadovaujami Amerikos imperialistų, stengiasi sukelti naują pasaulinį karą. JAV milijardieriai ir milijonieriai daro viską, kad būtų sulaikytas taikos jėgų augimas“.
Paradoksai tęsiasi ir toliau, Amerika pateikiama kaip itin žiauri šalis, kankinanti savo piliečius: „Melu ir apgaule jie nori apraizgyti tautų sąmonę, susilpninti jų pasipriešinimą, užgniaužti jų suverenumą ir nepriklausomybę, diktuoti joms savo valią. <…> Kartu su kapitalistų pelno augimu auga darbo žmonių skurdas. 1953 metais užregistruotų bedarbių skaičius Amerikoje padidėjo 52 procentais. Vis labiau skursta Amerikos fermeriai. <…> Iš darbo žmonių išnaudojimo, iš sugriautų miestų ir kaimų, iš moterų, senelių bei vaikų kraujo ir ašarų milijonieriai ir milijardieriai krauna pasakiškus turtus. <…> Geriausieji Amerikos darbininkų klasės atstovai grūdami į kalėjimus. Amerikoje propaguojama rasinė neapykanta, vykdomi linčo teismai. JAV imperialistai palaiko ir stiprina reakcinius režimus kapitalistinėse šalyse, išleidžia milijonus dolerių kovai prieš revoliucinį judėjimą, ypač prieš komunistus, ištikimus kovotojus už taiką, laisvę ir demokratiją. <…> Žmonija niekuomet nedovanos amerikiniams imperialistams už jų niekšiškus veiksmus Korėjoje, kur jie griovė miestu ir kaimus, degino ligonines ir mokyklas. <…> Siekdami įgyvendinti savo beprotiškus planus – užkariauti pasaulį, JAV imperialistai kuria visokius agresyvius blokus, vis labiau kišasi į kitų šalių reikalus.“ -ANYKŠTA
