Teisėjų atrankos komisija turėtų vertinti ne tik pretendento kvalifikaciją, bet ir jo būdą, o dėl įvairių aplinkybių ilgai eiti pareigų negalinčius teisėjus privalėtų pakeisti laikinieji.
Dėl šių ir kitų Teismų įstatymo pakeitimų priėmimo antradienį balsuos parlamentarai.
Darbo grupės rengtas projektas numato, kad „atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas (…) teisėju dvejiems metams“.
„Terminas sufleruoja problemą – motinystės ir tėvystės atostogos. Ką daryti? Mama ar tėtis porai metų išeina atostogų, kiti teisėjai irgi turi krūvius. Kažkuriame rajone yra taip supuolę, kad dvi ar trys teisėjos, kaip susitarusios, išėjo motinystės atostogų. Ir guli bylos“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas Stasys Šedbaras.
Į vadinamuosius laikinuosius teisėjus galės pretenduoti teisėjų atrankoje dalyvavę asmenys.
Projektas taip pat numato, kad Atrankos komisija privalės vertinti ne tik pretendentų į teisėjus kvalifikaciją, bet ir asmenines būdo bei pažintines savybes. Tam ji galės pasitelkti ekspertus.
„Yra tokių teisėjų, kurie tikrai gerai dirba, gerai nagrinėja bylas, bet konfliktuoja su bylininkais, su advokatais (…) Jų santykis su bylos dalyviais lemia žmonių požiūrį į visą teismų sistemą“, –sakė S. Šedbaras.
Anot jo, pretendentų būdą padės atskleisti psichologiniai testai.
„Per psichologinius testus daug ką gali ištraukti iš žmogaus, po to – pokalbis. Vis tiek per keliolika minučių matai, kaip žmogus reaguoja, kokia jo vidinė kultūra, kaip atsako į nepatogius klausimus, kaip jis susitvardo ar nesusitvardo. Tai nebus taip paprasta, bet tokia pareiga bus atrankai. Tikrai teismų sistemai nuo to blogiau nebus“, – teigė TTK vicepirmininkas.
Tarp Seimui teikiamų pataisų yra ir siūlymas nuo 23 iki 17 narių mažinti Teisėjų tarybą.
Pasak S. Šedbaro, šį pasiūlymą pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pati Teisėjų taryba, norėdamos palengvinti tarybos darbą.
„Teisėjų taryba nėra koks nors parlamentas. Tai teisėjų atstovybė, jai kartais reikia susirinkti labai operatyviai. Kuo didesnis skaičius, tuo sunkiau kvorumą surinkti. Pagaliau atitraukiami teisėjai nuo bylų nagrinėjimo“, – tvirtino Seimo narys.
Dar viena siūloma naujovė – įteisinti galimybę sustabdyti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų įgaliojimus, jeigu jiems iškeliama drausmės byla.
„Tai vis dėlto aukštesnio lygio teismų teisėjai. Manau, kad tai ypatingi vienetiniai atvejai, kada gali būti iškelta drausmės byla. Įsivaizduokime situaciją, kai tokie teisėjai, į kuriuos žmonės žiūri kaip į teisingumo viršūnę, iškėlus drausmę bylą, jie nagrinėja kokio nors žmogaus bylą. Jeigu advokatas žino, gali reikšti nušalinimą. Tai dezorganizavimo ir pasitikėjimo klausimas“, – sakė S. Šedbaras.
Pagal projektą, siūloma riboti kadencijas įvairiems teismų savivaldos pareigūnams, tarp jų – ir Teisėjų tarybos nariams. Jie galės būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Teismo kanclerius numatoma skirti penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Kancleris taip pat negalėtų eiti to paties teismo kanclerio pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
