Anykštėnų idėjos, pasiūlymai buvo surašyti dideliuose popieriaus lapuose. Vienas pasiūlymas, ko reikia Anykščiams, panašu, itin patiko forumo organizatoriams. Tai – svetingumas. Vieną iš diskusijų grupių moderavo NVO Tarybos pirmininkė Monika Peldavičiūtė.Autoriaus nuotr.
Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Anykščių koplyčioje), gegužės 23 dieną, vyko „Anykštėnų forumas“. Kelios dešimtys anykštėnų diskutavo, kaip turėtų atrodyti Anykščiai, kokias idėjas reikėtų įgyvendinti mieste, ko Anykščiams trūksta. Tikėtina, kad tokie, problemoms ir siūlymams iškelti skirti anykštėnų susibūrimai, gali virsti tradicija.
Idėja gimė „Suneštinyje“
Forumą, į kurį buvo kviečiamos bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, visi miestui ir gyvenamajai aplinkai neabejingi anykštėnai, kuriame buvo keliamos bendruomenėms aktualios problemos ir dalinamasi patirtimis bei idėjomis, organizavo Anykščių rajono savivaldybės NVO taryba, Pasaulio anykštėnų bendrija ir miesto bendruomenės.
Forumą moderavo NVO Tarybos pirmininkė, Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė Monika Peldavičiūtė.
Forumas sutraukė kelias dešimtis Anykščių miesto ir rajono gyventojų, tarp jų ir Anykščių rajono savivaldybės valdžios atstovų.
Moderatorė M.Peldavičiūtė, pristatydama renginį pasakojo, kad idėja rengti forumus gimė „Suneštinio“, kuris vyko vasario 16- ąją, tai dienai atgimusiame restorane „Puntukas“, metu. Pranešėja kalbėjo, kad forumai, kuriuose anykštėnai nagrinėtų aktualias temas, turėtų būti tęstinės, o ne vienkartinės veiklos. Šiame forume gyventojai buvo pakviesti diskutuoti trimis klausimais.
Hamakai sulaukė plojimų
Forumą simboliškai buvo galima dalinti į dvi pagrindines tematines dalis. Pirmojoje – patirtimi dalinosi bendruomenių atstovai, pranešėjai pasakojo apie pasaulinius pavyzdžius, kaip veikia nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, rodė, kaip jos gali pakeisti miestų vaizdą. Pavyzdžiui, viena iš renginio moderatorių, Simona Vaitkutė, pasakojo apie miestą Meksikoje, kurį naujam gyvenimui prikėlė įsikūrusi bendruomenė. Pranešėja kėlė problemą, kad Anykščiuose yra daug viešųjų erdvių, bet jos visos institucinės, trūksta vietų, kuriose galėtų rinktis bendruomenės, jaunimas ir jose bendrauti, leisti laiką. Kaip pavyzdį, S.Vaitkutė pasakojo apie jaunimo namus Suomijoje. Juose renkasi jaunimas ir ten iš neformalaus bendravimo gimsta naujos idėjos bei iniciatyvos: „Bendruomenei reikia tokios erdvės, kurioje galėtų susiburti“, – kad bendruomenės be savo namų sunkiai gali egzistuoti, kalbėjo pranešėja.
Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Sigutis Obelevičius domėjosi, kaip Suomijoje bendruomenės išlaiko pastatus, nes Anykščiuose, anot buvusio mero, yra buvę atvejų, kai savivaldybės skirtų pastatų bendruomenės atsisako, nes negali jų išlaikyti.
Vicemerui atsakė, kad savivaldybė Suomijoje centrą dotuoja. Juo labiau, kad suomiai skaičiavo, jog dotuoti verta, nes atvirame jaunimo centre gimsta nujos idėjos, kurios net padeda kurti verslus.
Kad Anykščiuose trūksta erdvių bendruomenėms ir atvirų jaunimo centrų, akcentavo ne vienas kalbėjęs anykštėnas.
Anykščių J.Biliūno gimnazijos prezidentas Šarūnas Grigonis taip pat akcentavo, kad jaunimui trūksta vietų, kuriose galėtų rinktis ir kurti: „Idėjų labo“ pavyzdys bibliotekoje rodo, kad jaunimas nori kurti, o ne stovėti prie „Maximos“ ir skaičiuoti žvaigždes“, – apie jaunimo iniciatyvumą kalbėjo gimnazijos prezidentas. O po jo išsakytos idėjos, kad mieste, skirtingose vietose reikėtų įrengti 50 hamakų, salėje nugriaudėjo pritariantys plojimai.
Kitas pranešėjas, Anykščių rajono Vietos veiklos grupės (VVG) vadovas Jurijus Nikitinas, savo pristatyme griovė mitus: „Jei gyveni uždaroje informacinėje erdvėje, atrodo, kad kaime žmonės tik geria. Kitas mitas, kad kaime pristatė pastatų ir ten nieko nevyksta“, – apie kaimų menkinimą kalbėjo pranešėjas. J.Nikitinas neigė, jog bendruomenės kaime neveiklios. Pateikdamas skaidrę iš dešimtmečio senumo pristatymo, kurioje buvo pažymėta, kad bendruomenėms trūksta iniciatyvumo, VVG vadovas teigė, kad iniciatyvumo trūkumas jau praeitis, kad dabar bendruomenės aktyviai teikia projektus ir daug jų sulaukia paramos. J.Nikitinas ragino nepamiršti, kad ne tik mieste, bet ir kaimuose gyvena žmonės: „Kaimo žmonėms ypatingai svarbu, kad žvyrkeliai būtų asfaltuojami“.
M.Peldavičiūtė pasakojo apie lėto miesto idėją. Idėja, kuri gimė, kaip atsakas prieš vis greitėjančios civilizacijos keliamą stresą, vis labiau plinta. Lėto miesto idėja atsirado 1989 metais Italijoje. Pasaulyje šiuo metu yra 236 miestai, kurie prisijungė prie šios dėjos, tačiau Baltijos šalyse nėra nei vieno tokio miesto: „Galime būti pirmieji <…> Lėtas miestas – gyvenimas be streso“, – Anykščiams perspektyvą įžvelgė Pasaulio anykštėnų bendrijos atsakingoji sekretorė.
Į forumą atvyko ir Kauno Šančių bendruomenės atstovai. Kauniečiai dalinosi patirtimi, kaip jiems pavyko organizuoti bendruomenę įtraukiančius renginius ir su kokiais iššūkiais susidūrė.
Renginyje taip pat kalbėjo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Meras pasakojo, kokius darbus nuveikė savivaldybė ir, kad procentaliai Anykščių savivaldybė kultūrai skiria daugiausiai iš visų šalies savivaldybių.
Dėmesys – maistui
Antrojoje forumo dalyje susirinkusieji išsiskirstė į tris grupes, kuriose tarpusavyje diskutavo ir išsakė pasiūlymus, kurie buvo surašomi ant didelių popieriaus lapų.
Anykštėnai diskutavo apie Anykščių viziją ir infrastruktūrą, savivaldą ir bendruomenę, Anykščių miesto ir rajono ryšius, ką miestas ir rajonas gali pasiūlyti vienas kitam?
Diskutuodami grupėse anykštėnai pasakojo apie problemas su kuriomis susiduria, su nepatogumais, kuriuos reikia išspręsti. Ne viena idėja skirtingose grupėse buvo skirta maistui, susirinkusieji kalbėjo apie ūkininkų turgelio reikalingumą, kad reikia sudaryti paprastesnes sąlygas kaimų gyventojams parduoti maisto produktus mieste, kad pardavimo procesas būtų kaip įmanoma paprastesnis ir patogesnis tiek miesto, tiek kaimo gyventojams. Tokių idėjų iškėlimas grupėse, kadangi dalyvavo tiek miesto, tiek kaimų gyventojai, padėjo ir geriau suprasti, su kokiomis problemomis susiduria abi pusės.
Bendruomenės skundėsi, kad jos per vėlai sužino apie savivaldybėje priimamus spendimus, skundėsi formaliu ryšiu tarp savivaldos ir gyventojų: „Vis tik vyksta nesusikalbėjimas tarp gyventojų ir savivaldos, vis tik procesai turi būti padiktuoti iš apačios, o ne nuleisti iš viršaus“, – tarp problemų skambėjo ir komunikacijos trūkumo tarp valdžios ir gyventojų konstatavimas.
Anykštėnai kabėjo, kad reikėtų plėtoti vienkiemių turizmą, ekologinį turizmą, ekologinę augalininkystę, lėto miesto viziją, pageidavo elektromobilių įkrovimo stotelių. Norėjo daugiau edukacinių veiklų apie sveikatingumą, svarstė, kad Anykščių technologijos mokykla galėtų persiorientuoti į sveikatingumo profesijų mokymą. Mažiems verslams, amatams plėtoti, anot kai kurių susirinkusiųjų, trūksta paramos.
Anykštėnai, ypač jauni, atvykę iš kitų šalies regionų, kalbėjo apie problemą, kad Anykščiuose trūksta gyvenamųjų būstų, kad reikia ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą.
