Kiekvienais metais Anykščių rajono savivaldybė teigia, kad Anykščiai yra turizmo kraštas. Dar šių metų pavasarį Anykščių rajono savivaldybė pasirašė pirkimo sutartį, kuria siekiama, kad tikslinės šeimos pasirinktų Anykščius kaip šeimos atostogų vietą, ir praleistų rajone daugiau nei vieną dieną. „Anykšta“ rašė, kad maksimali sutarties kaina su paslaugos teikėju siekė 10 tūkst. eurų.
Todėl stengėmės sužinoti, ko Anykščiai iš turistų gauna daugiau: naudos ar žalos?
Vienos dienos turistai daug naudos neatneša
Anykštėnas Juozas Ratautas teigė, kad turistai gali būti naudingi anykštėnams, tačiau užsidirbti iš jų kol kas sunku:
,,Turizmas visada Anykščiams yra ir bus svarbus. Tiktai galbūt pragyvent iš jo yra sudėtingiau, kadangi turizmo paslaugas teikiančios įmonės paprastai vien iš savo teikiamų paslaugų neišgyvena, kažkokia kita dar veikla turi užsiimt. Galbūt nepakankamai turistų, gal nesureguliuotos kainos, galbūt mažai paslaugų teikiama.“
Pašnekovas pasakojo, kad šią problemą būtų galima lengvai išspręsti: ,,Pavyzdžiui, kodėl savivaldybė negalėtų sumodeliuoti variantų, kad turistai lankytųsi ne vieną dieną? Vienadieniai turistai paprastai labai mažai duoda naudos. Atvažiuoja, nusiperka bilietą vienur ar kitur, paprastai net nevalgo kavinėse arba jose valgo labai retai. O jeigu jie liktų, sakykim, dviem dienom, tada ir verslui būtų nauda, ir žmonėms“, – teigė pašnekovas.
J. Ratautas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad turizmo skatinimas atima dėmesį iš kitų verslo šakų, kurių plėtojimas galėtų būti naudingas anykštėnams.
,,Turizmas tikrai svarbus yra, bet tai yra pagalbinė verslo šaka, šalia to būtinai reikia verslo, pramonės įmonių, kad žmonės turėtų darbą, kad būtų atlyginimai didesni ir, kad pagerintų tuos socialinius bei ekonominius rodiklius. Anykščiuose ir vidutinis atlyginimas mažesnis už šalies vidurkį, ir nedarbas didesnis. Ką tai sako? Kad mes nepakankamai dėmesio skiriam verslo plėtrai, pramonės atėjimui. Galbūt reikėtų panagrinėti prielaidas, kodėl mažą ekonomikos dalį sudaro pajamos iš turizmo. O iš pramonės tai yra ir pajamos, ir darbo vietos, ir galiausiai atlyginimai kyla.“
Anykštėnas sakė, kad akivaizdu, jog Anykščiai kol kas nėra pasaulinio lygio kurortas. Pasak J. Ratauto, ankstesniais duomenimis per metus miestą aplankydavo apie 100 tūkst. žmonių. Pasak jo, tai nėra mažas skaičius, tačiau iš jų nepaimsi tiek pinigų, kiek kokiame kitame svarbiame kurorte. Jis teigė, jog mokesčių į turistinius objektus kainos Anykščiuose labiau „simbolinės, po eurą ar kitą“.
Pramonės plėtra Anykščių rajone nėra galima
Anykščių rajono savivaldybės vicemeras ir Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisijos pirmininkas Dainius Žiogelis sakė, kad plėtoti pramonę dėl Anykščių rajono vietos nėra galimybių, nes Anykščiai yra regioniniame parke, ir ne prie pagrindinių kelių. Būtent dėl šios priežasties, pasak pašnekovo, anykštėnai ir stengiasi verstis būtent turizmu:
„Apie pramonės plėtrą Anykščių regioniniam parke net negalima kalbėti, tai yra nerealus dalykas. Anykščiai yra vienas iš trisdešimties Lietuvos regioninių parkų ir turime jame tokią nedėkingą situaciją, kad mieste turim tik mažą gabaliuką žemės (už Gegužės gatvės), kurį sugebėjom kažkada „išimt“ iš regioninio parko. O visas likęs miestas ir nemaža rajono dalis priklauso Anykščių regioniniam parkui, todėl apie kažkokią sunkiąją pramonę Anykščiuose tikrai negalim kalbėt. Taip pat mes nesam kažkokių didelių magistralinių kelių sankirtoj, o visa pramonė vystosi ten, kur yra uostai, geležinkeliai arba pagrindiniai keliai.“
D. Žiogelis taip pat teigė, kad skundų dėl turistų antplūdžio iš anykštėnų nesulaukia. Atvirkščiai, šiais metais vietiniai verslai skundėsi dėl sumažėjusio turistų skaičiaus. Pasak pašnekovo, to priežastis yra festivaliai, pasitraukę iš Anykščių miesto.
Anykščių rajono savivaldybės turizmo komisijos pirmininkas sakė, kad šiuo metu savivaldybė prisideda prie neseniai atsiradusios iniciatyvos – „Anykštėno kortelės“, kuri vietiniams žmonėms teikia papildomas nuolaidas pasinaudoti Anykščiuose teikiamomis pramogomis bei paslaugomis.
„Tiek naudos ir bus žmonėms, kiek verslas sutiks dalyvaut „Anykštėno kortelės“ programoj. Anykštėnai nėra aktyvūs vartotojai įvairių muziejų, bet stengiamasi pritraukti kuo daugiau įstaigų, kurios galėtų suteikti nuolaidų. Anykščių rajono savivaldybė taip pat lauks įžvalgų dėl šios programos iš naujai išrinkto Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro vadovo. Kadangi šis centras, kitaip negu visoje Lietuvoje, apima ir ūkio šakas, tokias kaip slidinėjimą, neseniai išrinkto vadovo klausti apie šią temą dar anksti. Prie šio projekto turėtų prisidėti naujai sudaryta turizmo komisija, kurią rinksim, manau, po Seimo rinkimų“ – pasakojo D. Žiogelis.
Ar skatins turizmą?
Pasak Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Ingos Eidrigevičienės, turistai miestui neigiamų padarinių taip pat nedaro: „O koks galėtų būti neigiamas turizmo poveikis? Mūsų nuomone, turizmo poveikis yra išimtinai tik teigiamas Anykščiams ir gyventojams. Turistai skatina ekonominę, socialinę ir kitas naudas. Pvz., turistai moka pagalvės mokestį, kuris yra skiriamas vietinės infrastruktūros remonto ir plėtros darbams. Tai yra nauda ne tik gyventojams, bet ir vietiniam verslui. Turizmas skatina įvairovę, pvz., koncertai, parodos, žygiai ir kitos veiklos, kur dažnu atveju anykštėnai lankosi nemokamai“, – raštu į „Anykštos“ klausimus atsakė skyriaus vedėja.
I. Eidrigevičienė taip pat parašė, kad Anykščių rajono savivaldybė nesvarsto galimybės riboti turistų srautus tam tikrose miesto vietose: „Savivaldybė planuoja tik skatinti turistus lankytis Anykščių krašte ir tam deda daug pastangų.“
Skundų negirdėjo
Vienas iš dažniausiai girdimų gyventojų nusiskundimų, pasikeitus turistų skaičiui, yra miesto švaros mažėjimas.
Anykštėnai nuogąstauja, kad miestą užpildžius turistams, padaugės šiukšlių, tačiau UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius Kazys Šapoka „Anykštai“ sakė, kad nusiskundimų, jog miestas yra prišiukšlintas, nėra girdėjęs:
„Paprastai jeigu vyksta kažkokie komerciniai renginiai arba savivaldybė organizuoja, kaip, sakykim, miesto šventė, tai tada aplinką tvarko UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Rengėjai sudaro su mumis sutartį, duoda užsakymą dėl konteinerių pastatymo ar teritorijų sutvarkymo. Jeigu tvarko jie patys, tuomet tik aprūpinam konteineriais ir išvežam šiukšles. Žinokite, nesusipratimų pastaruoju metu jokių tikrai nebuvo.“
Direktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės renginiuose būna vis kultūringesni ir šiukšlių palieka mažiau.
„Manau, kad kultūra paprasčiausiai auga. Šiukšlinimas lyginant su tuo, kuris buvo prieš dešimt metų, yra sumažėjęs. Žmonės žymiai kulturingesni yra“, – teigė pašnekovas.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Na va garsusis Juozas ir su savo asmenybes realiu amplua isejo per rinkimus :))
Labiausiai man patiko sakinys. „JIS MANE PAPERKA” Kuri as suprantu tiesiogine prasme….
Nuo siol ponali as savo pasaulejautoje skirsiu jums Stambulo konvencijos skecio statusa. Bet manau jus del to neuzpyksite :))
Gėda skaityti apie Eidrigevičienės elgesį. Jokios etikos ir pagarbos. Kaip toks žmogus be kultūros supratimo ir su tokia arogancija gali vadovauti kultūros skyriui? Nejaugi ir Tubiui ji patinka, kaip ankstesniems rajono vadovams?
Niekas studentei nepasakė, kad veltui gaišta laiką kalbindama Eidrigevičienę.
ponas Juozas R. vis kalba aukštom politinėm tezem, kurias laikraštis spausdina, bet kodėl jis neteikia konkrečių pasiūlymų savo politiniams favoritams, už kurius ragino balsuoti ar vienų ar kitų rinkimų metu. Kad ir dabartinės rajono politinės valdžios vyrai ir moterys išrinkti žmonių vykdyti rajono valdymo darbus, pasitaikius progai pakėlė sparnus ir nori išskristi iš savo rajono į Vilnių, palikdami čia viską plūduriuoti pasroviui.
Štai, paimkim paprastą renovacijos darbų projektų vadovą, kuris sušilęs kojas rajono taryboje jau šoka į oro baliono krepšį ir laukia palankaus vėjo skristi į Seimą, arba tas studentas, kaip savo darbą rajono valdymo srityje pateikia tai, kad metams sulaikė vienos rajono mokyklos reorganizavimą tuo pratęsdamas biudžeto lėšų eikvojimą be išliekamojo tikslo. Arba blusturgių verslo organizatorė -svajonę išsikėlė kaip fėja, nepalikdama pėdų rajono valdymo rezultatuose.
Svarbiausia- dabar jau esantis meras, žadėjęs kaimo ūkių verslui padėti, jeigu jį išrinks į šitas pareigas, savivaldybės pastangomis statyti rajone pieno supirkimo ir realizavimo punktus, apie tai dabar jokioje darbo programoje nebeatsiliepia. Nejaugi tai ks iš politikų galvų išleidžiama garsiai ar teksto būdu lygu šamaniškų būgnų aidui Šimonių girioje arba Šventosios upės bangavimui?
mero misija nieko nepamiršti pasveikinti
Tik žalą
Molėtai kažkaip sugeba ir būti kurortinė teritorija ir verslus pritraukti (Teltonika).
Labai gaila, kad mūsų politikai nesupranta, kad turizmas yra daug rizikingesnė verslo sritis. Jeigu pramonės įmonės, gaminančios prekes turi ilgalaikes sutartis su tiekėjais bei pirkėjais, tai turizmas yra priklausomas nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, viešbučių, spa, kavinių pajamos, pajamos iš lankomų objektų smarkiai krito per pandemiją, vėliau prasidėjus karui Ukrainoje. Estija, kuri labiau orientuojasi į turizmą, šiuo metu išgyvena recesiją. Ypatingai Talinas, kur vaikšto pustušti keltai, neužpildyti viešbučiai… Ir šita valdžia, ir buvusioji užsiciklinę ties turizmu, kurortu, visai neanalizuoja Anykščių galimybes bei galimą kitokią perspektyvą. Tuo ji stumia gyventojus į skurdesnį gyvenimą – aukštą bedarbystę, mažus atlyginimus, migraciją, mažėjantį gimstamumą. Rajono vadovams ir tarybai laikas atsitokėti.
Vadovas iškarto po mero posto laimėjimo atsitokėti ir pasirinko politinį kelią į Seimą kartu su savo politikos jauniasniuoju ginklanešiu.
Po Seimo rinkimų kortos ant stalo bus dalinamos išnaujo…
Turizmo politiką rajono savivaldybėje dabar diktuoja ne socialdemokratų partijos pirmininkas ir ne pencininkas, buvęs rajono politinis funkcionierius, ir net ne savivaldybės tarnautoja, kažkaip atsiradusi skyriaus vedėjos pozicijoje, kurių pasisakymai publikuojami, pateikiant plačiu formatu jų abrozdėlius.
Esmė, kad pagrindines turizmo paslaugas reguliuoja verslas, o savivaldybės biudžėtinės įstaigos, teikiančios ir turizmo paslaugas prisigraibo iš verslo klientų ir sau lankytojų.
Labai keista, kad užimantis mero pavaduotojo postą politikas apie pramonę kalba kaip iš sovietinės politekonomikos vadovėlio knygos, kurią galimai išzubrijo dar savo studijų metu ir nutyli apie veikiančius ž.ū. pramoninius kompleksus arba apie užleistus dirbamos žemės ūkio paskirties plotus elektros energijos gamybos pramonei be sukuriamų darbo vietų. Taip pat nesidomi 21a. technologijų pramonės šakomis, kurios veikia darnoje su žaliaja politika ir egzistuoja net ir vadinamų parkų teritorijose. Savo stagnaciją ir neveiklumą sliapia po centrinės valdžios veiklos kaltinimais savo politinėje reklamoje, manydamas, kad rinkėjas nemato kaip politikas veikia savivaldos darbe.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!CITATA: Esmė, kad pagrindines turizmo paslaugas reguliuoja verslas, o savivaldybės biudžėtinės įstaigos, teikiančios ir turizmo paslaugas prisigraibo iš verslo klientų ir sau lankytojų.
Taigi Savivaldybe gali atsipusti, nebesigraibyti sau kilentu is sventuju tokiu verslininku, uzdaryti visas su turizmu ir turizmo kultura susijusias programas. Palikite ramybeje vargses darbo bites, lai patys sau salygas diktuojasi :))
Tamstos asmeniu kalba visa stagnacinės-biudžetinių rajone sėdinčiųjų savųjų gužta, kuri išlaikoma iš mokesčių moketojų sąskaitos, užpildomos verslo. Tokia voratinklinė gūžta naudodama perteklinius kaštus savęs administravimui-t.y. pravalgymui lėšų (direktoriai, buhalteriai ir atskiros apsakitos ir administravimo programos, jų darbo vietos kiekvienai įstaigai, tas pačias veiklas dubliuojant ir nepasiekiant net veiklos planuose numatytų išsilaikymui pajamų iš teikiamų mokamų paslaugų).
Jau prieš 10-imt metų Vyriausybės programoje yra numatitas tikslas iš biudžetinių įstaigų viešasias paslaugas perleisti NVO, arba privačiam verslui kurios turi tokioms veikloms patirties ir nekainuoja biudžetui jų atministracinė išlaikymo našta. Kas per tą laikotarpį padaryta savivaldybėje šioje srityje? Rajoną valdant iš esmės kairiųjų pažiūrų politikams siekiama išlaikyti kuo daugiau savivaldybei pavaldžių įstaigų su jų aparato funkcionieriais, o ne kurti paslaugos kokybės ir pridėtinės vertės miestui ir rajonui rodiklius. Taškas.
Pritariu pastabiam Anykštėnui, tik gaila, kad savivaldybė įvairias paslaugas perleidžia tik pažįstamiems ir artimiesiems, tas pats straipsnyje minimas 10 tūkst. viešasis pirkimas ne toks jau viešas ir abejotinas. Jeigu viešųjų paslaugų perdavimas vyktų skaidriai, taip,privatus verslas efektyvumo suteiktų, na o dabartiniu atveju, nei pinigų, nei efektyvumo.