Tyrimą dėl Baltijos jūros bangų į krantą išmestų negyvų ruonių atliekantys aplinkosaugininkai kol kas nenustatė, kas juos galėjo nužudyti.
Prieš mėnesį pranešta, kad balandį ir gegužę Baltijos jūros pakrantėje, Karklės-Šventosios ruože, rasta 20 ruonių kūnų. Kai kurie iš jų buvo su žaizdomis, panašiomis į šautines.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys BNS sakė, kad kol kas nepavyko nustatyti, kaip šie gyvūnai galėjo žūti.
„Patikrinome žvejus, patikrinome pakrantę, nedarome nė vieno su ginklu, o norint rasti medžiotoją, reikia, kad būtų šautuvas rankose ar bent valtyje. Tai kol kas mes tokių atvejų nenustatėme“, – aiškino jis.
Pasak A.Kairio, nėra aišku, kur tiksliai gyvūnai galėjo būti nužudyti, todėl pagalbos aplinkosaugininkai kreipėsi ir į užsienio kolegas.
„Užklausėme Karaliaučiaus srities, Latvijos Respublikos institucijų, gal jie tokių atvejų turėjo, nes jūra toks dalykas – srovės, vėjas neša gyvūnus, gal galėjo būti ten nužudyta, dar kol kas atsakymo nesame gavę“, – pasakojo jis.
Besiaiškinant ruonių žūtį pasitelkti ir pasieniečiai, verslinę žvejybą prižiūrinčios institucijos.
„Tikiuosi, kad galbūt kažkada, jei įspėjimas, kad stebime, neatgrasys, ir sugausime ką nors“, – sakė A.Kairys.
Negyvų ruonių Baltija išmesdavo ir ankstesniais metais.
Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas anksčiau TV3 „Žinioms“ sakė esąs įsitikinęs, kad ruonius žudo žvejai, nepatenkinti šių gyvūnų jiems daroma žala.
Prieš trejus metus buvo iškelta mintis, kad pilkųjų ruonių kūnus į Lietuvos pakrantes Baltijos jūra atneša iš Švedijos, kur profesionali ruonių medžioklė yra legali. Vis dėlto ši versija, kaip ir pačių žvejų iškelti Latvijos žvejų įtarinėjimai, vėliau buvo paneigta.
Ruonis įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų rūšių sąrašą.
Už neteisėtą ruonio sumedžiojimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 1800 eurų ir gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, siekiančią 1285 eurus.
