Tyrimas: Pajamų iš darbinės veiklos gauna penki iš dešimties Lietuvos bedarbių

Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų, atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Didžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

Net 54 proc. oficialaus darbo neturinčių asmenų gauna su įvairia darbine veikla susijusių pajamų, atskleidė „Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai” atliktas tyrimas. Didžiausią šių pajamų dalį sudaro pajamos iš atsitiktinių darbų Lietuvoje (tokių pajamų gauna 32 proc. nedirbančių namų ūkių narių), o 18 proc. bedarbių dirba nuolatinius arba reguliarius, tačiau nelegalius darbus. Dar po 6 proc. bedarbių pajamų gauna, kaip prisipažįsta, iš savo versliuko (t.y. nesamdomo darbo) ir iš trumpalaikių darbų užsienyje.

„Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje šalyje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Nedarbo draudimo išmokas gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. iš jų. Taigi, šis tyrimas pateikė aiškų atsakymą į iki šiol atvirą buvusį klausimą, iš kokių lėšų gyvena be nedarbo išmokų likę bedarbiai, o dažnai – ir jų šeimų nariai. Mat trečdalyje namų ūkių, kuriuose gyvena bedarbis, nedirba ir reguliarių pajamų negauna nė vienas namų ūkio narys”, – tyrimo rezultatus pristato „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Remiantis tyrimo rezultatais, statistinio darbo neturinčio namų ūkio nario pajamos susideda iš 23 proc. sudarančios nedarbo išmokos, dar 24 proc. prisideda iš kitų socialinių pašalpų, o didžiausią dalį – 36 proc. – šių pajamų sudaro kitų šeimos narių ar giminaičių parama. Likę 17 proc. yra nelegaliai uždirbti.

„Reikia pabrėžti, kad pajamos iš nelegalaus darbo beveik trečdaliui (29 proc.) bedarbių sudaro didžiausią jo finansinių pajamų dalį. Tyrimo atskleista realybė skatina daryti prielaidą, jog gaudami nedarbo išmoką ir dar nelegaliai užsidirbdami daugelis žmonių jaučiasi saugesni ir finansiškai tvirtesni, nei jaustųsi oficialiai įsidarbinę”, – sako O. Bložienė.

62 proc. neoficialų darbą turinčių bedarbių bei gyvenančių su tokiu bedarbiu arba tokį bedarbį pažįstančių asmenų sako, kad legaliai šie bedarbiai neįsidarbina, nes to nenori darbdavys. Be to, 35 proc. pripažįsta, kad nuo oficialaus įsidarbinimo sustabdo ir nenoras netekti kitų pajamų ar socialinių lengvatų, dar tiek pat – kad tai tiesiog neapsimoka, nes įsidarbinus legaliai būtų mokama mažesnė alga.

Populiariausia veikla tarp atsitiktiniais samdomais darbais užsiimančių ir nuolatinius ar reguliarius, bet neoficialius darbus turinčių bedarbių yra statyba ir remonto darbai (tuo užsiima atitinkamai 30 ir 28 proc.). Tuo tarpu nelegalių versliukų savininkai dažniausiai užsiima naudotų automobilių prekyba ir remontu (35 proc.), 24 proc. – smulkia prekyba, 19 proc. gabena prekes iš užsienio, statybų ir remonto srityje darbuojasi 17 proc.

„87 proc. versliukų savininkų įmonės neregistruoja ar verslo liudijimo neįsigyja dėl per didelių mokesčių, o 46 proc. priežastimi įvardija ir tai, kad legalizavus veiklą netenkama socialinių pašalpų ir lengvatų”, – priežastis, kodėl bedarbiai nelegalizuoja savo verslo, vardija O. Bložienė.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju šiems asmenims gali tiesiog trūkti informacijos: 47 proc. mano, kad verslo apskaita ir administravimas yra pernelyg sudėtinga, kiti baiminasi to, kad sudėtinga pradėti ar nutraukti veiklą (atitinkamai 15 ir 21 proc.), o 17 proc. apskritai nežino, ko reikėtų imtis norint pradėti legalų verslą.

Oficialaus darbo neturinčių darbingų šalies gyventojų pajamų struktūros bei realios darbinės elgsenos tyrimą „Swedbank” Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 m. liepos mėn. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu iš viso apklausti 2003 respondentai nuo 18 iki 75 m., iš jų – 435 darbingo amžiaus darbo neturintys asmenys arba su jais gyvenantys viename namų ūkyje.