Prezidentės siūlymas riboti valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijas yra tam tikra korupcijos prevencijos priemonė, sako Dalios Grybauskaitės patarėja.
„Tai vienas iš žingsnių, siekiant skaidrumo, mažesnės korupcijos, atsakingo valdymo. Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių įmonės iki šiol turbūt nėra pasiekusios to skaidrumo, efektyvumo lygmens, kokio mes visi iš jų tikimės“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėja socialinei ir ekonominei politikai Lina Antanavičienė.
Anot jos, kadencijų įvedimas yra tam tikra profilaktikos ir prevencijos priemonė.
„Valstybėje, kur korupcijos lygis žemas, kur trečdalis ekonomikos nėra šešėlyje, kur valstybės turtas valdomas atsakingai, kaip ir nuosavas turtas, turbūt nereikėtų tokių priemonių. Bet šiai dienai, kai turime daugybę pavyzdžių (…), akivaizdu, kad užsisėdėjimas dešimtmečiais vienoje vietoje natūraliai sukelia tą komforto jausmą, susiliejimą su aplinka, politikais, nebenorėjimą naujų iššūkių, nebegebėjimą greitai eiti su besikeičiančia aplinka, priimti sprendimus, didesnę riziką, jei to reikalauja įmonės iššūkiai“, – tęsė prezidentės patarėja.
Seimui antradienį teikiamos D.Grybauskaitės inicijuotos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos, kad valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai būtų skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, o vienas žmogus įmonei vadovauti galėtų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Anot šalies vadovės, kadencijų ribojimas yra „sprendimai, atversiantys naują valstybės valdymo etapą“.
Jei įmonės vadovas būtų paskirtas valdybos nariu, šių pareigų jis netektų, atšaukus jį iš vadovo pareigų.
Šiuo metu beveik pusei valstybės įmonių (34 iš 79) vadovauja žmonės, dirbantys postuose daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai – daugiau nei 20 metų, vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros įmonių vadovai. Tiek pat metų dirba ir dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai.
Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones ir 49 akcines bendroves.
