Valstybė į pilį investuos nebent 2021 – aisiais

Lietuvos kultūros ministerija paskirstė Valstybės investicinės programos (VIP) lėšas 2018-iesiems metams – naujų objektų, taigi ir Anykščių medinės pilies statybų ant Šeimyniškėlių piliakalnio, neketinama remti.
Tuo tarpu Anykščių meras Kęstutis Tubis vis dar tikisi valstybės paramos medinės pilies statyboms, tačiau ir nesulaukęs paramos jis pilį sakė vis tiek statys.

Valstybė neketina investuoti į naujas statybas

„Anykštos“ pakalbintas apie valstybės paramą Anykščių medinės pilies statyboms, Lietuvos kultūros ministerijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas sakė, kad skirstant VIP-o lėšas laikytasi principo neskirti lėšų naujiems objektams, nes Lietuvoje yra daugybė pradėtų ir nebaigtų rekonstrukcijų.

Valstybės tarnautojas, kalbėdamas apie valstybės paramą kultūros objektams, priminė ir metų metais rekonstruojamą Anykščių kultūros centro pastatą – dabartinė šalies valdžia skyrė visą sumą, reikalingą kultūros centro pastato rekonstrukcijos užbaigimui ir šiemet statybos kultūros centre pagaliau bus baigtos.

Pasak Š.Šoblinsko, medinės pilies statyboms iš VIP-o gauti lėšų Anykščių rajono valdžia gali tikėtis tik po 2020-ųjų. Tiesa, 2019-aisiais bus savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, o ir Vyriausybė, žinia, nėra amžina.
Meras K.Tubis netiesiogiai diskutuodamas su  Lietuvos kultūros ministerijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėju Š.Šoblinsku „Anykštai“ dėstė, jog „nesvarbu kas ką šneka“. „Mes tikimės finansavimo pilies statyboms ne tik iš rajono biudžeto.“ –  gana paslaptingai kalbėjo rajono vadovas. Beje, jis nenorėjo pripažinti, jog VIP-o lėšos pilies statyboms nėra skirtos ir kalbėjo apie viltį…
Tačiau Š.Šoblinskas „Anykštai“ sakė, kad vilčių, kad iš VIP-o bus skirta lėšų Anykščių pilies statyboms 2018-iems metams, nėra.
Anykštėnas Seimo narys Antanas Baura svarstė, jog yra buvę situacijų, kai baigiantis metams paramos gavėjai nesugeba įsisavinti VIP-o lėšų, jos grąžinamos į šalies biudžetą ir vėl perskirstomos. Tačiau jis dėstė, kad apie šią teorinę galimybę tiksliau galėtų komentuoti kultūros ministerijos specialistai. O Lietuvos kultūros ministerijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Š.Šoblinskas tikino, kad vargu ar per VIP-ą pilies statyboms lėšos artimiausiais metai gali būti skirtos.

Statys nors plytomis lytų

Skaičiuojama, kad medinės pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos gali kainuoti bent 2,5 mln. eurų. Tikslesnius skaičius pateiksime kituose „Anykštos“ numeriuose – rajono vadovams uždavėme detalius klausimus apie pilies statybų kaštus ir tikimės išsamių atsakymų.
Milijoninės išlaidos statyboms bei nepigus pilies „įveiklinimas“ – baldai, eksponatai, komunikacijos, infrastruktūra, o vėliau pilies išlaikymas, vargu, ar bus pakeliama našta Anykščių rajono biudžetui. Tačiau, rajono meras K.Tubis tikino, kad kelio atgal nebėra – statybos vyks.
Už 27 tūkstančius eurų iš rajono biudžeto atlikus pilies techninio projekto korekciją bus skelbiamas naujas rangos darbų konkursas ir statybos vėl prasidės, nesvarbu, bus gauta papildomų lėšų, ar ne bus gauta. O pradėjus statybas, jas nutraukti įrengus tik pamatus (gal antruoju bandymu jie jau atitiks techninius reikalavimus) ar uždėjus kelis rąstų vainikus „užšaldyti“ pilies nebebus galima. Na, negali juk ant XIII amžiaus piliakalnio būti XXI amžiaus griuvėsiai.
Pasak mero K.Tubio, pasirašyta pilies statybų deklaracija, įkasta statybų pradžios kapsulė, taigi lyg ir duotas pažadas statyti pilį ir jau dabar kelio atgal nebėra.

Antras dublis

Priminsime, jog pilies statybas kol kas lydi savotiškas prakeikimas. Pernai pirmajam pilies statybų etapui iš Anykščių rajono biudžeto buvo skirta 308 tūkst. eurų. Paskelbus pilies statybų rangos konkursą, jį netikėtai laimėjo nedidelė Kupiškio įmonėlė – UAB „Povilo Gurklio firma“. Rekvizitai.lt skelbia, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ 2016 metais turėjo 16 socialiai apdraustų darbuotojų.
2016 m. rugsėjo 27-ąją ant Šeimyniškėlių piliakalnio vyko pilies statybų pradžios iškilmės, sakytos skambios kalbos, užkasta statybų pradžią įamžinusi kapsulė su deklaracijomis, centais ir rąsto gabalėliu, kuris yra neva iš istorinės Vorutos pilies.
Vėliau UAB „Povilo Gurklio firma“ ant piliakalnio išgręžė 66 skyles ir suleido 2 metrų ilgio „varžtus“, ant kurių turėjo iškilti medinė pilis. Pagal techninį projektą buvo numatyta, jog bus 66 dviejų metrų gylio pamatų poliai, tačiau jie, kaip buvo numatę projektuotojai, turėjo būti gelžbetoniniai. Bet P. Gurklio statybininkai į skyles susuko varžtus primenančias konstrukcijas ir tik viršutinę jų dalį užliejo armuotu betonu.
Ekspertai nustatė, kad tokie pamatai pilies neišlaikys, ir rajono vadovai nurodė P. Gurkliui išsilupti pamatus, sutvarkyti piliakalnį ir „susivynioti meškeres“. Beje, pilies statybų pradžią įamžinusi kapsulė palikta ten, kur buvo, taigi ateities kartų istorikai galės iki nugriuvimo ginčytis, kas ir kada trečiajame tūkstantmetyje ant Šeimyniškėlių piliakalnio statė pilį. (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Medinė pilis siurbia pinigus“, „Anykšta“ 2017 -05 -27).
Laikinąjį kelią į piliakalnį įrenginėjo ne rangovas UAB „Povilo Gurklio firma”, o jo samdytas subrangovas, anykštėnų įmonė UAB „Termotaupa“. Šio kelio įrengimas taip pat baigėsi įdomiai. Dalis kelio nutiesta per privatų verslininko Vyganto Šližio sklypą, šio atkarpos nuomotoju ir toliau lieka UAB „Povilo Gurklio firma“. Savivaldybė UAB „Povilo Gurklio firma“ pervedė pinigus – beveik 15 tūkst. eurų – už laikinojo kelio įrengimą valstybinėje žemėje, tačiau neatsiskaitė už kelio atkarpą, kuri nutiesta per verslininko V.Šližio žemę. Ši atkarpa yra apie 100 metrų ilgio. Savo ruožtu UAB „Povilo Gurklio firma“ nepervedė dalies lėšų už atliktus darbus subrangovui UAB „Termotaupa“.
UAB „Povilo Gurklio firma” atliekamų statybų techniniu prižiūrėtoju buvo savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistas Ramūnas Žemaitis. Jis teigė, kad statybininkai gręžtinius pamatus įrengė … savavališkai, kas yra mažai tikėtina.
Gal sutapimas, tačiau faktas – nutraukus pilies statybų sutartį su UAB „Povilo Gurklio firma“ iš darbo išėjo ir abiejų su statybomis besisiejančių skyrių vedėjai Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Gudelevičienė bei Statybos skyriaus vedėjas Kęstutis Jurkevičius savivaldybės administracijoje ištvėrę vos po kelis mėnesius.
P.Gurklys pilį statyti bandė pagal senąjį projektą, o nutraukus su juo sutartį, imtasi projekto korekcijos, kainuosiančios 27 tūkst. eurų. Būtinybę koreguoti projektą meras K.Tubis motyvavo teisės aktų pasikeitimu. Esminis ir ne specialistui pastebimas projekto korekcijos elementas – statybinės medienos keitimas. P.Gurklys ketino pilį statyti iš pušies, naujasis rangovas statys iš eglės.