Valstybės atkūrimo šventė – nuo vėliavų pakėlimo iki baikerių suvažiavimo

Anykščių rajone vyko renginiai, skirti Vasario 16-osios progai paminėti. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną šventė kone visos seniūnijos, vyko koncertai, paskaitos, žygiai, net – baikerių važiavimas.

Šventė Anykščiuose vasario 16 dieną prasidėjo šv. Mišiomis, tęsėsi prie paminklo Laisvei A. Baranausko aikštėje, o vėliau Anykščių Kultūros centre galėjo pasiklausyti koncerto.
Renginyje dalyvavo LR Seimo narys Arūnas Dudėnas, Anykščių rajono savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, kultūros atstovai, Lietuvos Šaulių sąjungos nariai, savanoriai.
Buvo paskelbta, kad šiemet vasario 16-osios Vėliavą pakels trys garbūs anykštėnai: Anykščių Garbės pilietė, laisvės gyvėja, politinė tremtinė Prima Bučytė-Petrylienė, ilgametė folkloro „Valaukis“ giedotoja Virginija Padūmienė ir muziejininkas, kraštotyrininkas Tautvydas Kontrimavičius, tačiau vėliavą pakėlė tik V. Padūmienė su T. Kontrimavičiumi.
Kylant vėliavai, LR himną giedojo ir taip simboliškai renginį pradėjo du vaikai Joana ir Benas, vasario 16-ąją šventusieji 8-uosius gimtadienius, o renginį vedė Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja–vyriausioji rinkinių kuratorė Asta Ražanskienė.
Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis priminė Valstybės atkūrimo istoriją ir linkėjo visiems būti „dorais, tvirtais, susivokusiais lietuviais, mylinčiais savo Tėvynę, savo Lietuvą, patriotiškais“.
A. Dudėnas dėkojo žmonėms, kurie negandų laikotarpiu atnešė laisvę: „Mes žinome, kad ne tik ginklai gali atgrasyti agresorių, puikiai suprantame, kad agresorių geriausiai atbaido tautos valia ir tautos apsisprendimas gintis ir priešintis. Be galo svarbu tą turėti ir mokyklose, darželiuose, bendruomenėse. Mes turime laisvės dvasią perduoti ateities kartoms. Kaip mes ją gavome iš savo senelių, tėvų, tai mūsų pareiga ją perduoti ateities kartoms. <…> Jei mes būsime susitelkę, vieningi, būsime stiprūs.“
Aikštėje koncertavo folkloro ansamblis „Valaukis“.

Vasario 16-osios Signataro giminaitė padėjo gėlių

Lietuvos valstybės atkūrimo diena tradiciškai buvo paminėta Užunvėžiuose – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, socialdemokrato Stepono Kairio gimtinėje.
Pagerbti Signatarą ir paminėti Lietuvai ir mums visiems svarbią datą atvyko socialdemokratai: Seimo narys A. Dudėnas, Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis, Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius, Kęstutis Jacunskas.
Minėjimas prasidėjo LR himnu, gėlių prie paminklo Signatarui S. Kairiui padėjo jo giminaitė Birutė Žukauskienė (jos mama buvo S. Kairio dukterėčia).
„Mūsų šventė prasidėjo jau ketvirtadienį. Stepono Kairio giminės, seniūnijos atstovai susitikome Prezidentūroje, kur buvo įteikta Prezidento puokštė, dedikuota Užunvėžiams.

Prieš keletą metų iš Prezidento gauta puokštė turėdavo būti nuvežta į Petrašiūnų kapines, kur yra perlaidotas iš Amerikos atvežtas profesorius, inžinierius, Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys. Bet giminių sutikimu buvo paprašyta, kad puokštę būtų galima atvežti į jo gimtinę“, – kalbėjo A. Jurkus.
Taip pat buvo pasveikintas ir rajono savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas Donatas Krikštaponis, vasario 16 dieną šventęs 75-ąjį jubiliejų.

Traupyje „riaumojo“ motociklai

Vasario 15 dieną Traupyje Lietuvos valstybės atkūrimo diena vyko kartu su Lietuvos kariuomenės baikerių klubu „Perkūnas MMC“ ir motociklininkų klubu „Blitzkrieg Ukmergė“. Prie Klaibūnų kaime esančių memorialinių paminklų žuvusiems partizanams G. Vaičiūnas skaitė partizanų dienoraščius, buvo pagerbti Juodgirio kautynių didvyriai. Baikeriai aplankė Traupio Šv. Onos bažnyčią.
Kultūros namuose skaitovas Antanas Grimža skaitė eiles, o senjorių šokėjų kolektyvas „Pavakarys“ parodė dvi tautines kompozicijas.
Anykštėnas istorikas Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie partizanų bunkerio statymo ir įrengimo subtilybes, kurias išgirdęs iš partizanų kuopos vado Jono Kadžionio-Bėdos.

Kavarske – koncertas

Prieš ketvirtį amžiaus Kavarske Monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva buvo pastatytas stiebas vėliavai. Monsinjoras yra pasakęs: „Iškilmingai per šventes vėliavą iškelkim ir vakare nepatingėkim jos nuleist“. Jo pasakyti žodžiai nepamiršti iki šiol.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žmonės rinkosi į Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur vyko šv. Mišios, o po to, skambant himnui, pakėlė vėliavą miesto aikštėje.
Kavarsko kultūros centro vadovė Alvyra Simanonienė ir Kavarsko seniūnas Aurelijus Radzevičius pasakė šventinius žodžius. Kultūros centre vyko koncertas, kurį vedė bibliotekininkė Žydrūnė Šiaučiulė.

Geriau už kalnus – tik Storių kalnai

Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga daugiau nei pusšimtis Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokinukų, trys mokytojos ir muziejininkas Raimondas Guobis dalyvavo žygyje „Aukščiausio kalno trispalvė“.
R. Guobis pasakojo: „Žygiavome į Storių kalnus ir atgal, pagerbėme visų laikų kovotojus už Lietuvos laisvę, o ypač pokario partizanus, kurie 1945 metais vasario 16-ąją ant Stulpakalnio bokšto iškėlė laisvės trispalvę.
Stabtelėjome Liudiškių kaime, prisiminėme čia gimusį geriausią poeto A. Baranausko jaunystės bičiulį kun. Klemensą Kairį (1836–1864) – devynių gabumų žmogų, kuris baigė Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, tarnavo Kauno gimnazijos kapelionu, pritarė 1863 metų sukilimui prieš caro valdžią, buvo areštuotas, ištremtas į Verchoturę prie Sverdlovsko, kur ir mirė. Prisiminėme jo sukurtą giesmę „Dienelė brėkšta, ir aušra savo skaistų veidą rodo…“
Antrasis sustojimas – prie paminklinio akmens, žyminčio žymaus anykštėno Petro Biržio – Pupų Dėdės (1896–1970) atminimą. Jis ir nepriklausomybės kovų savanoris, rašytojas, parašęs pirmąją Anykščių istorijos knygą lietuviškai (1928), užsimojęs aprašyti ir didelėmis knygomis išleisti visų Lietuvos apskričių istorijas, tautos linksmintojas – puikiai grojęs armonika, kūręs satyrines daineles, vedęs linksmybių valandėles radijuje.
Iš ten pasiekėme Storių kalnų papėdes, domėjomės pažintiniu Struvės geodezinio lanko taku, į aukščiausio mūsų krašte – 194 metrų virš jūros lygio – Stulpakalnio viršūnę įkopėme.
Pasakojau, kaip kadaise miškuose meškos gyveno, kaip dar caro laikais aukščiausiame kalne ant keturių aukštų storų medinių stulpų būdelę iškėlę, ponai su žiūronais į tolius žvalgydavosi. Taip didžiajam kalnui Stulpakalnio vardas prilipo, o mažesnieji Liepkalniu, Ožiakalniu, Eglėkalniu vadinami buvo.
Tarpukariu karininko Zigmo Staškaus vadovaujami kariai Stulpakalnyje pastatė bene 30 metrų aukštumo geodezinį bokštą. Kuomet sovietai okupavo Lietuvą, tai vietiniai drąsuoliai jau pirmąjį vergovės pavasarį slapčia trispalvę bokšto viršūnėje iškėlė, dar kartą tai padarė 1950 metais, o 1945-ųjų vasario 16-osios rytmetį laisvės vėliavą ten pakabino nuo Pavarių atėję trys partizanai: broliai Balys ir Jonas Paškoniai, Povilas Žičkus ir Vytautas Strazdas. Okupantams tai labai nepatiko, jau kitą dieną iš Utenos pusės mažuoju traukinuku atvažiavo keli vagonai kareivių ir vasario 18-ąją jie įžengė į Ramuldavos miškus. Visą dieną užsitęsusiose kautynėse tuomet žuvo devyni partizanai: Albinas Žičkus, Stasys Staškevičius, broliai Balys ir Antanas Pukeniai, Jonas Paškonis, Ignas Gradeckas, Kazys Dragūnas, Leonas Bareika ir būrio vadas Antanas Urbonas – Dragūnas. Jo brolis Jurgis Urbonas – Lakštutis žuvusiems pagerbti labai greitai sukūrė dainą „Augino Šventoji didvyrius“.