
Valstybės kontrolės atliktas vertinimas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimas“ rodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas negerėja, nors jau imtasi veiksmų, mažinančių eiles pas gydytojus. Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, priemonių, kurių buvo imtasi sprendžiant šią problemą, nepakanka, todėl būtina ieškoti efektyvesnių sprendimų.
„Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – ne statistinis rodiklis, o žmogaus orumo klausimas. Kai pas gydytoją tenka laukti mėnesius, o regionuose žmonės negali gauti pagalbos arti namų, pažeidžiamas esminis principas – visiems vienodai prieinama sveikatos sistema. Ilgos eilės ir teritoriniai netolygumai nėra nei neišvengiami, nei pateisinami. Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos. Šiandien akivaizdu, kad reikia ne pavienių žingsnių, o žymiai didesnių, sutelktų ir intensyvių veiksmų, kad sistema tarnautų žmonių sveikatai“, – sako valstybės kontrolierė.
Valstybės kontrolės užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje net 73 proc. gyventojų pagrindine sveikatos sistemos problema dažniausiai įvardija ilgas laukimo eiles pas gydytojus (2018 m. tokios nuomonės buvo 55 proc.). Taip pat ryškūs netolygumai tarp didžiųjų miestų ir regionų. Kaimo gyventojai dažniau patiria sunkumų registruodamiesi paslaugoms, jiems sunkiau patekti pas gydytojus arčiau namų.
Teritorinius netolygumus atskleidžia ir išankstinės pacientų registracijos duomenys. Jie rodo, kad 13-oje savivaldybių šeimos gydytojo paslaugų ilgiau nei 7 kalendorines dienas laukė daugiau negu pusė gyventojų. Gydytojų specialistų, pvz., dermatovenerologo, vizito ilgiau nei 30 kalendorinių dienų laukė didžiausia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos r., Vilniaus m. gyventojų dalis (apsilankymo pas gydytoją laukimo laikas pagal savivaldybes interaktyviame grafike). Iš esmės nesikeičia ir specialistai, kurių paslaugų laukiama ilgiausiai. Tai hematologas, kardiologas, dermatovenerologas, ginekologas, ortodontas ir kt.
Vis daugiau gydymo įstaigų naudoja Išankstinę pacientų registravimo informacinę sistemą (https://ipr.esveikata.lt/), kuri turi padėti pasirinkti greičiausią ar patogiausią vizito laiką pas gydytoją ir tolygiau paskirstyti pacientus tarp gydymo įstaigų. Deja, sistema naudojasi vos apie 7–8 proc. pacientų (Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimais, vertinant tik pacientams sistemoje matomus laikus, 13–16 proc.). Vizitams pas gydytojus vis dar dažniausiai registruojamasi telefonu (42 proc. apklaustų gyventojų). Be to, šioje sistemoje gyventojams rodoma tik apie pusė laisvų vizitų laikų.
Daugiau nei pusė apklaustų gydymo įstaigų savo specialistų darbo krūvį vertina kaip didelį arba labai didelį. Nustatyta atvejų (41), kai gydytojų krūvis viršijo Darbo kodekso leidžiamą 1,5 etato. Yra specialistų, kurie dirba 2,75 etato. Vertinimo duomenimis, kai kurie specialistai dirba 6–12-oje gydymo įstaigų, dažniausiai tai burnos chirurgai, akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai ir kt.
„Kai gydytojų krūvis per didelis, kyla paslaugų kokybės rizika – gali nukentėti žmonių sveikata. Pavargęs gydytojas negali skirti tiek dėmesio, kiek reikia. O tai reiškia ne tik ilgėjančias eiles, bet ir galimas klaidas bei perdegimo riziką. Tokia situacija pavojinga tiek pacientams, tiek patiems medikams, todėl gydytojų darbo krūviai turi būti tinkamai reglamentuoti“, – akcentuoja I. Segalovičienė.
Įgyvendindama Valstybės kontrolės ankstesnio audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ (https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Post/15281/) rekomendaciją, SAM patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planą 2023–2024 m. Juo buvo siekiama šalinti eilių susidarymo priežastis, gerinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau panaudoti turimus išteklius. Vertinimas rodo, kad ministerijai neturint informacijos apie priemonių įgyvendinimo mastą visose viešosiose gydymo įstaigose, nesant nustatytų priemonių įgyvendinimo rodiklių ir nevertinant pasiekto poveikio, nesudaromos prielaidos veiksmingai šalinti eilių susidarymo priežastis ir pasiekti paslaugų prieinamumo gerinimo tikslus.