Vėjaraupiai – virusinė liga, kuria daugelis perserga dar vaikystėje. Tačiau kuo vėliau susergama, tuo sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Tad ką apie vėjaraupius turėtų žinoti mažamečius auginantys tėvai ir visi, kurie vaikystėje išvengė šio viruso atakos?
Pagrindiniai faktai apie vėjaraupius
Pagrindinis vėjaraupių požymis – pripildytomis skysčio pūslelėmis nusėta oda: odos paviršiuje pūlingų darinių gali būti net keli šimtai. Pūsleles labai niežti.
Kiti ligos simptomai panašūs į įprasto peršalimo:
- pakilusi temperatūra;
- galvos skausmas;
- vangumas, nuovargis, mieguistumas;
- sumažėjęs apetitas;
- retesni simptomai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, gerklės skausmas, lydimas kosulio.
Vėjaraupių sukėlėjas – Varicella zoster: jis sukelia ir lūpų pūslelinę.
Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu, taip pat liečiant ligonio odą. Esant toje pačioje patalpoje su dar nespėjusiu pasveikti asmeniui tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais siekia net 90 proc.: ligos sukėlėjai pasklinda kelių metrų atstumu.
Vėjaraupiais kasmet suserga 13–18 tūkst. mūsų šalies gyventojų. Didžioji dalis sergančiųjų – vaikai nuo 5 iki 9 m.
Vėjaraupiai pavojingi naujagimiams, kūdikiams, nėščiosioms ir suaugusiesiems, ypač tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Vėjaraupių eiga
Vėjaraupių inkubacinis periodas – apie 2–3 sav. Tačiau vėjaraupiais kitus ligonis jau gali užkrėsti 2 dienas iki atsirandant bėrimams.
Ant ligonio kūno vis naujų bėrimų atsiranda 3–7 dienas. Karščiuojama pirmąsias 3–5 ligos dienas. Ligonis visiškai pasveiksta per 10–14 d. nuo ligos pradžios. Liga jau nebeužkrečiama, kai visos pūslelės virsta šašais.
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra
Gydymo tikslas – palengvinti vėjaraupių simptomus. Jei temperatūra pakyla iki 38,5 °C ir daugiau, ligoniui reikia duoti temperatūrą mažinančių vaistų.
Taip pat patariama naudoti preparatus, mažinančius niežulį, skatinančius pūslelių gijimą. Juos skirs gydytojas. Nebepatariama naudoti anksčiau itin populiarios briliantinės žalumos.
Jei liga komplikavosi ir pažeidė nervų sistemą ir organus, skiriama antivirusinių vaistų.
Sergant vėjaraupiais labai svarbi higiena – reikėtų nuolat plauti rankas, nebekarščiuojant maudytis po dušu, dažnai keisti apatinius drabužius ir patalynę ir t. t. Mažiems vaikams reikėtų trumpai nukirpti nagučius – dėl infekcijos intensyviai kasomų ir nudraskytų pūslelių vietose gali likti randų.
Vėjaraupių komplikacijos
Vėjaraupių komplikacijų spektras – ypač platus: liga gali komplikuotis į akių, plaučių uždegimą, lemti kraujotakos sutrikimus, sepsį, encefalitą, meningitą ir kt. 1 iš 5 tūkst. atvejų susirgus suaugusiajam baigiasi mirtimi (mirtingumas tarp vaikų – 1 iš 100 tūkst. atvejų). Organizme virusas išlieka ir ateityje gali sukelti juostinę pūslelinę.
Vėjaraupiai labai pavojingi nėščiosioms pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą, nes gali sukelti sunkius vaisiaus apsigimimus.
Vėjaraupiai ir skiepai
Lietuvoje nuo vėjaraupių galima skiepyti kūdikius nuo 9 mėn., taip pat bet kokio amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Jei nesusergama iki 9 m., siekiant išvengti komplikacijų skiepytis reikėtų. Įprastai imunitetas įgyjamas po 2 vakcinų.
Bukimesveiki.lt – nuo 2014-ųjų veikiantis sveikatos portalas, kuriame rasite aktualiausios informacijos apie ligas, sveikatą ir sveiką gyvenseną.
