Veneta Veršulytė: ,,Svarbu, su kuo antrą kartą į tą pačią upę bristi“

Liberalų sąjūdžio kandidatė į Anykščių rajono tarybą Veneta Veršulytė – šaškių – strateginio žaidimo – meistrė. Tačiau gali atrodyti, jog ji 2015-aisiais visgi padarė klaidingą ėjimą. Regis, patogias Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas ji iškeitė į savivaldybės administracijos direktoriaus postą, kuriame išsilaikė tik kiek daugiau nei pusantrų metų. Šias pareigas kartu su liberalais – savo pavaduotoju Sauliumi Rasalu bei mero Kęstučio Tubio patarėju Kęstučiu Indriūnu – ji paliko triukšmingai trenkusi durimis. V.Veršulytė merą kaltino autokratiniu valdymu, o K.Tubis bandė teisintis ir kaltinti, kad V.Veršulytės, K.Indriūno ir S.Rasalo veikla savivaldybėje buvusi neskaidri.  

Grįžtant prie klaidingo ėjimo – V.Veršulytė tikina, kad niekuomet nesigailėjo, kad ėjo vadovauti administracijai. Šis sprendimas, darbas jai suteikė daugiau patirties, tiek politinės, tiek bendražmogiškosios.

Beje, su V.Veršulyte kalbėjomės praėjusį sekmadienį, likus dienai iki mero K.Tubio sulaikymo. Tad šiame interviu ji negalėjo remtis paskutinėmis dienomis į viešumą išplaukusiais faktais.

-Jūs nebuvote, ir dabar nesate partinė. Kurios politinės jėgos atstovai Jus 2015-aisiais pakvietė vadovauti savivaldybės administracijai?

-Vieną darbo dieną į mano kabinetą atėjo liberalas Lukas Pakeltis ir paklausė, ar man šitas kabinetas nėra per mažas? Nustebau, kai Lukas pasiūlė tapti administracijos direktore. Kitas žmogus, kuris atvažiavo, buvo konservatorius Sigutis Obelevičius. Tik vėliau susipažinau ir su išrinktu meru Kęstučiu Tubiu. Taigi, siūlymas tapti direktore buvo bendras – ir liberalų, ir konservatorių.

-Regis, mero K.Tubio konflikte su jo komanda Jūs nebuvote ašinė figūra. Ne į Jus mero strėlės buvo nukreiptos. Kodėl atsistatydinote kartu su S.Rasalu ir K.Indriūnu?

– Kelias aštriais akmenimis grįstas buvo nuo pat darbo pradžios. Pirmasis K.Tubiui užkliuvo S.Rasalas, paskui – K.Indriūnas. Nevengė jis mūsų visų paengti, bet vyrams kliuvo stipriau. Daug ką sugerdavome, kad neišeitų į išorę. Gal darėme klaidą, apsimesdami viena komanda. Bet juk pradžioje galvoji, svarstai, keli klausimą, ar ne pats esi kaltas? Gal kažką ne taip darai? O kai suvoki, jog na tikrai esi adekvatus – matai, kad nėra šansų, ką nors pakeisti. Greitai tapo aišku, kokia situacija, kaip įsivyrauja autoritarizmas, kad tik viena nuomonė tegali būti teisinga. Taip, aš buvau paskutinis žmogus, kuris pasakė: viskas, dedame tašką. Juk ir paskui – atsimenate, jog dėl manęs,, mėtėsi“ – Veneta gerai dirba, gali ir likti. Konservatoriai imitavo, jog mane bando sulaikyti, nors jie nieko nedarė. Gal vienintelis Sergejus Jovaiša buvo suinteresuotas bandyti tą situaciją suvaldyti. Bet akivaizdžiai mačiau, kad vicemeras, konservatorių skyriaus pirmininkas Sigutis Obelevičius niekaip nenorėjo nieko spręsti ir jam tai buvo labai patogu.

-Kaip manote, kodėl? Juk, atrodytų, vicemeras turėjo būti suinteresuotas, kad Jūs liktumėte komandoje?

-Nežinau. Galiu tik daryti prielaidas. Esu nepartinė, dalis konservatorių mane gerai vertino, galbūt jie mane būtų kvietę į partiją. Galbūt S.Obelevičius bijojo konkurencijos partijoje, gal aš šiaip jam nepatinku.

-Kodėl einate į savivaldos rinkimus? Kam Jums to reikia?

-Ir Lukas, ir Saulius įkalbinėjo tęsti pradėtus darbus. Juk turime gerų idėjų, turime baigti įgyvendinti tai, kas pradėta. Ilgai dvejojau… Mat kai pamatai ,,virtuvę“ iš arti – kyla daug abejonių. Manau, pakankamai sustiprėjau, manau, dabar geriau susigaudau, atsirenku, kur grūdai,o kur pelai. Žinau, kad savivaldybių lygmenyje socialinės sferos veiklos horizontai neišsemiami. Man priimtinos ir kitose sferose keliamos L.Pakelčio idėjos. Kalbant apie ideologiją – nebuvau žmogus, turėjęs labai aiškią politinę kryptį. Nacionaliniu mastu palaikiau konservatorius ir liberalus, bet savivaldos lygmeniu tos nacionalinės idėjos yra silpnai juntamos, daugiau tikėjimo ir pasitikėjimo konkrečiais žmonėmis, jų kompetencijomis, jų profesionalumu. Juk vietoje matai konkretų žmogų, o ne jo partijos lyderį, kas jis bebūtų. Pasižiūrėkime, juk ir Anykščiuose tiek socialdemokratų, tiek valstiečių tarpe yra daug žmonių, su kuriais galima bendradarbiauti.

-Kada pradėjote gailėtis, kad ėjote į administracijos vadovus?

-Niekada nesigailėjau. Ir niekad nesudvejojau, kad susitvarkysiu su savo darbu. Pasitikėjau žmonėmis, kurie dirbo administracijoje, mačiau komandą. Mačiau žmones, kurie gali daug padaryti.

Geras vadovas neturi smulkmeniškai išmanyti kiekvienos sferos nuo A iki Z. Jis turi turėti supratimą apie bendrą valdymą, o toliau jau kitų žmonių kompetencijų klausimas. Svarbu tokius žmones turėti šalia. Prieš eidama į administracijos direktorius, dvejojau tik dėl asmenybių: K.Tubio iki tol gyvenime niekur, jokiomis aplinkybėmis nebuvau sutikusi. Buvau girdėjusi tik atsiliepimus apie jį, beje, dažniausiai neigiamus ar kritiškus, ir tai man kėlė nerimą. Kita priežastis, kodėl abejojau,- koalicijos partneriai buvo konservatoriai, o aš turiu savo nuomonę apie lankstų S.Obelevičiaus stuburą. Tačiau sprendimą imtis vadovauti administracijai priėmiau kaip iššūkį, kaip naują gyvenimo etapą.

-Ar bristumėte į tą pačią upę dar kartą?

-Nežinau. Dabar turiu daugiau patirties, rimčiau sverčiau, žiūrėčiau, kas kartu ateina į koaliciją. Atidžiau vertinčiau personalijas. Čia juk savivalda, čia nedaug ideologinių dalykų.

-Administracijos vadovas nėra politikas. Iš esmės – jis tik mero ir tarybos sprendimų vykdytojas?

-Niekad su tuo nesutiksiu. Kita vertus, vykdant K.Tubio nurodymus, kildavo klausimų ne tik dėl sprendimų teisingumo, bet ir dėl jų teisėtumo. Nemanau, kad savivaldybėje turi būti vienintelė tiesa. Privalo vykti diskusijos, sprendimų įvertinimai. Aš daugeliu atveju balansavau, nors patyriau daug psichologinio smurto. O vyrams – ir S.Rasalui, ir K.Indriūnui, ir kitiems, dirbusiems savivaldybėje, agresijos patirti teko gerokai daugiau. Mero kalbos buvo baisios ir man buvo gėda visame tame procese dalyvauti.

-Ką turite omenyje? Toną ar terminologiją?

-Viską kartu. Buvo kalbama tokiu tonu ir žodžiais, kad pašnekovas tikrai patikėtų, jog kalbama nuoširdžiai. Manau, meras neapsimetinėjo, jo raiška buvo natūrali, jam įprasta. O koks rezultatas?

Projektai stringa. Garsusis Tilto gatvės projektas visai sustojo, nebeįvyksta net viešųjų pirkimų konkursai. Aišku, kainos rinkoje išaugo ir statybinių medžiagų, ir darbų. Turint tą pačią suplanuotą pinigų sumą, po kelerių metų įgyvendinti projektą jau yra neberealu. Bet kita stringančių projektų priežastis – niekas nebenori turėti reikalų su Anykščių savivaldybe. Diktatas, kompetencijų trūkumas. Darbuotojai vykdo nurodymus, nes bijo dėl savo darbo vietos ar turi kitų priežasčių bijoti. Didelė dalis žmonių, kurie galėjo ką nors naudingo rajonui padaryti, išėjo. Buvo komanda. Į kurį skyrių bepažiūrėsi, buvo specialistai. Bet geriausieji išsibėgiojo. Ir labai greitai.  

-Beje, o pačios riešiukai antrankių nenuspausti? Juk meras K.Tubis dėl Jūsų veiklos kreipėsi į prokuratūrą…

-Vieną kartą mane kvietė į prokuratūrą, į viešojo intereso gynimo skyrių. Uždavė keletą klausimų, papasakojau, kokia buvo bendra situacija. Pakalbėjome – ir viskas tuo pasibaigė. Pažiūrėkit į atsisveikinimo su savivaldybės administracijos ar savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuotojais istoriją. Visos istorijos buvo kriminalizuotos. Visi iš eilės turėjo sėdėti… Kodėl S.Rasalas dėl viešųjų pirkimų labiausiai kliuvo? Gal jis nevykdė kažkokių nurodymų? Gal nedarė kažko, kaip nurodyta? Gal nesuprato užuominų?

-Liberalai kandidatu į merus šį kartą kelia L.Pakeltį. Ar galite palyginti L.Pakeltį ir K.Tubį?

-Nepykit, bet klausimas nėra korektiškas. Visiškai skirtingi žmonės. Tiesiog negaliu jų lyginti. Lukas turi gebėjimą girdėti žmones, jo visai kitoks pasaulio suvokimas. Jis supranta, kad reikia pasitikėti specialistais, žino, kad jis tuo pat metu negali būti ir architektas, ir ekonomistas, ir stalius. Darbinės patirtys, išsilavinimas, amžius, vidinė kultūra… L.Pakeltis apskritai neturi savybių, kurios jį galėtų sieti su K.Tubiu. Mano ėjimas į rinkimus su liberalais yra paramos Lukui ir visai komandai įrodymas. Nesiderėjau dėl vietos sąraše, nesiderėjau ir dėl postų. Atėjau į sąrašą todėl, kad tikiu komanda ir, būdama kartu, demonstruoju jiems paramą.

-Kokia prasmė balsuoti už liberalus? Apskritai kuriems galams eiti į rinkimus, juk rajono vadovai teigia, kad lėšų, kurias jie gali skirstyti, rajono biudžete praktiškai nėra?

-Visiška nesąmonė. Kyla ir administravimo klausimas – kaip mes gebame lėšas paskirstyti pagal sritis, kaip jos skiriamos ir valdomos net ir pavaldžiose įstaigose. Apie rajono biudžetą aš juk žinau iš vidaus, iš vidinės virtuvės. Yra pinigų, tik klausimas – kokie prioritetai. Matau, kad socialinėje politikoje yra neišsemtų veiklos klodų. Neturime paslaugų, kurias galėtume turėti. Užimtumo politika… Jei prioritetas pilis, tada taip, tada pinigų kitoms sferoms nebeužteks… Bet jei prioritetas būtų vaikai – mes turėtume visai kitokią biudžeto struktūrą. Jei prioritetas būtų parama jaunam verslininkui ar užimtumo programai, taip pat būtų kitaip. Jeigu gali padėti kurti, padėti įdarbinti žmones – gali turėti visai kitokius rezultatus. Mes nemažai jau buvome pradėję darbų daryti, bet daugelis novatoriškų idėjų buvo tiesiog nugesintos. Einame baigti nebaigtų darbų,vadovaudamiesi naujomis, šiam laikotarpiui adaptuotomis idėjomis.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LRLS rinkiminės sąskaitos. Užsak. Nr 133