Šalies žiniasklaidos priemonių atstovai sunerimę dėl vis dažnėjančių žurnalistų teisių pažeidimų šalyje.
Ne vieno rajono savivaldybės riboja vietos laikraščių ar internetinių svetainių publikuojamą medžiagą, daro įtaką jos turiniui ar netgi atvirais veiksmais trukdo žurnalistams dirbti savo darbą.
Šalies žiniasklaidos priemonių atstovai sunerimę dėl vis dažnėjančių žurnalistų teisių pažeidimų šalyje.
Ne vieno rajono savivaldybės riboja vietos laikraščių ar internetinių svetainių publikuojamą medžiagą, daro įtaką jos turiniui ar netgi atvirais veiksmais trukdo žurnalistams dirbti savo darbą.
Trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, jog informuoti apie pažeidimus paskatino STT veiksmai prieš naujienų agentūrą BNS bei po to viešai pareikšta solidari žurnalistų reakcija. Pasak jo, šalies įstatymuose, ginančiuose žiniasklaidos teises, gausu spragų, ir Žurnalistų sąjunga rengiasi ruošti įstatymo pataisas.
„Žurnalistų sąjunga ir valdžios institucijos gavo nemažai informacijos apie įvairius teisės pažeidimus, susijusius su žurnalistine veikla. (…) Visi trys šalies vadovai išsakė nuomonę, jog buvo ir neadekvačių (teisėsaugos. – ELTA) veiksmų, ir įstatymo taikymo problemų.(…) Buvo keletas Žurnalistų sąjungos atstovų susitikimų su Prezidente ir Seimo Pirmininke. Pažadai taisyti padėtį galioja – mes tas pataisas teiksime”, – sakė D. Radzevičius.
Garsus žurnalistas, ilgametis laidos „Krepšinio pasaulyje” kūrėjas ir Kauno žurnalistų sąjungos pirmininkas Vidas Mačiulis teigė, kad dabartinė susiklosčiusi situacija jam primena 1993 m., kai dėl savo publikuojamų tekstų buvo nužudytas žurnalistas Vitas Lingys.
„Antrą kartą esu tokiame žurnalistų susiėjime. Pirmą kartą taip vieningai susirinkę buvome, kai buvo nužudytas V. Lingys. (…) Gėda, kai į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją vienas po kito plaukia nusiskundimai, kad žurnalistai kokiame nors rajone pažeidžia etiką, nes įžeidė savivaldybės garbę, merą ir taip toliau. Iki tokio absurdo dar nebuvome nuėję”, – piktinosi V. Mačiulis.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas kalbėjo, kad rajonų žiniasklaidoje jau seniai yra susiduriama su savotiška cenzūra.
„Negatyvūs straipsniai apie savivaldybes nepatenka į spaudą. Mes ne visada pozityviai atsiliepiame apie savivaldybės valdymo metodus. (…) Pradėjome aiškintis, kodėl taip yra. Pamatėme, kad pagrindiniai regionų laikraščiai yra dotuojami iš (savivaldybės informacijos. – ELTA) viešinimo pinigų. (…) Taigi ta žiniasklaida pradeda skleisti tą informaciją, kuri yra reikalinga toje savivaldybėje”, – sakė jis.
Anykščių rajono laikraščio „Anykšta” vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė pateikė konkretų tokio savivaldybės elgesio pavyzdį.
Anykščių savivaldybė vienašališkai nustatė tvarką, kuri riboja Visuomenės informavimo įstatymą. Informaciją ši savivaldybė teikia tik raštu, atsako tik į klausimus, pateiktus per savivaldybės vieno langelio sistemą arba patvirtintus elektroniniu parašu. Atsakymai į žurnalistų klausimus atsiunčiami po 5 darbo valandų, o jei reikia papildomų duomenų, – per 5 dienas.
„Laiku nepateikdami mes pralaimime informacinėje rinkoje ir tampame nekonkurencingi”, – sakė ji.
ELTA primena, kad po Prezidentūros duomenų paviešinimo STT tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo naujienų agentūros redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.
Žurnalistai po šio įvykio surengė akciją prie STT pastato Vilniuje.
