Dorita Visalgienė
Praleidusi bene 20 metų vidaus auditorės profesijoje, daugelį metų vadovavusi skirtingo dydžio vidaus auditorių komandoms, pastaraisiais metais apsistojusi Vilniaus universiteto bendruomenėje ir tapusi tarptautinio Vidaus auditorių instituto (https://www.theiia.org/) Viešojo sektoriaus žinių grupės nare turėjau unikalią galimybę matyti profesijos raidą nuo 2003 m. Tad drąsiai patvirtinu, kad profesiniai iššūkiai ir dilemos – vidaus auditorių kasdienybė.
Vienas iš iššūkių – profesijos patrauklumo klausimai ir stigmos. Vieni šios profesijos atstovus aplenkia per mylią, kiti mielai pasitelkia sprendžiant įvairias dilemas, kompleksines problemas.
Jei įdomu, kas nulemia tokį skirtumą, atsakymas labai nesudėtingas. Tai organizacinė ir vidaus audito kultūra.
Kai kurios organizacijos vengia vidaus auditorių arba pasitiki jais tik formaliai, nes juos mato kaip grėsmes arba kontrolės įrankius, kurie gali apriboti jų veiksmų laisvę, neadekvačiai sureikšminti smulkmenas ar neatsižvelgti į reikšmingas neatitikties priežastis dileminio sprendimo atveju. Tuo tarpu kitos organizacijos suvokia auditorių vertę kaip strateginių partnerių, padedančių spręsti kompleksines problemas, išsamiai įvertinti vizijų įgyvendinimo aplinką bei galimas rizikas ir kurti ilgalaikę vertę.
Pagrindinis skirtumas tarp šių požiūrių kyla iš organizacinės kultūros: ar ji skatina atvirumą, skaidrumą ir nuolatinį tobulėjimą, ar ji yra labiau uždara ir konservatyvi, grindžiama griežtai subordinacinio valdymo principais. Organizacinė kultūra, kurioje auditas laikomas vertingu konsultaciniu įrankiu, o ne tik formalumu, kuria sąlygas efektyvesniam ir prasmingesniam audito procesui, tuo pačiu įpareigoja vidaus auditorius siekti kompetencijos aukštumų, neatsilikti nuo naujausių tendencijų, pasaulinės geriausios praktikos. Tokia kultūra skatina auditorių įsitraukimą į strateginius sprendimus ir aktyvų dalyvavimą organizacijos augime, o tai padeda spręsti dilemas ir įveikti iššūkius.
Vidaus audito kultūra, kuri skatina nepriklausomumą, nuolatinį mokymąsi ir bendradarbiavimą su kitais organizacijos padaliniais, leidžia auditoriams tapti tikrais strateginiais partneriais. Tai ne tik užtikrina atitiktį teisės aktams, bet ir prisideda prie organizacijos konkurencingumo bei tvarumo.
Kitas iššūkis – aukšto vidaus auditoriaus kompetencijų lygio palaikymas globalių reikalavimų ir nuolatinių jų pokyčių kontekste.
Vienas didžiausių iššūkių šiandieniniams vidaus auditoriams – tvarumo reikalavimų išmanymas. Tiek viešojo sektoriaus, tiek ir verslo aplinkoje tvarumas yra tapęs ne tik madingu žodžiu, bet ir esminiu reikalavimu, kuris lemia organizacijos sėkmę ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau tvarumo direktyvų įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, kurį lydi daugybė dilemų. Stiprūs vidaus auditoriai, kaip strateginiai organizacijų partneriai, turi galimybę daryti reikšmingą poveikį organizacijos pasirinktiems tvarumo įgyvendinimo aspektams. Štai kodėl jų kompetencijos turi būti itin plačios bei gilios ir nuolat tobulinamos.
Esminės tvarumo dilemos
Integruojant tvarumo principus į organizacijos strategiją, dažnai kyla dileminiai klausimai, kuriuos turi išmanyti vidaus auditoriai.
Amžina dilema – ekonomikos / verslo / veiklos augimas vs. aplinkos apsauga. Vidaus auditoriai privalo jausti organizacijos pulsą, kad padėtų ieškant atsakymų, į klausimus: Kaip suderinti ilgalaikį ekonomikos augimą su būtinybe mažinti ekologinį pėdsaką? Ar galima sukurti verslo / veiklos modelį, kuris skatintų tiek pelningumą / rezultatyvumą, tiek aplinkos išteklių tausojimą? Kaip nesupriešinti šių vertybių organizacijos viduje?
Dar viena vidaus auditorių taikiklio sritis – socialinė atsakomybė vs. akcininkų vertė. Vidaus auditoriai, atlikdami vertinimus, susiduria su klausimais: Kaip subalansuoti socialinę atsakomybę su akcininkų / savininkų siekiu maksimizuoti pelną? Ar įmanoma padidinti įmonės socialinę atsakomybę nekenkiant finansiniams rezultatams?
Trečias dilemų blokas siejamas su valdysenos ir inovacijų aspektais – inovacijos vs. stabilumas. Vidaus auditoriai, atlikdami savo funkcijas, gali padėti atsakyti į klausimus: Kaip skatinti technologines ir verslo / veiklos inovacijas, kurios remtųsi tvarumo principais, bet kartu išlaikytų stabilumą ir užtikrintų, kad naujovės nekenktų ilgalaikės veiklos tvarumui, o tuo pačiu būtų išvengta neatitikčių, galinčių neigiamai paveikti net ir reputaciją?
Šiuose kontekstuose vidaus auditoriai tampa esminiais veikėjais. Jie turi galimybę ir atsakomybę vertinti, kaip organizacija sprendžia šias dilemas, ir teikti rekomendacijas, kurios užtikrintų veiklos nepertraukiamumą, tvarumą tiek veiklos / verslo, tiek visuomenės atžvilgiu.
Vidaus auditorių įtaka tvarumo sprendimams
Vėlgi, grįžtame prie to, kad tik kokybiškais vertinimais ir išvadomis bei rekomendacijomis vidaus auditoriai gali reikšmingai pozityviai prisidėti prie tvarumo direktyvų įgyvendinimo. Galima išskirti tris pagrindines vidaus audito temas ar sritis, kur tvarumo klausimai neabejotinai turi būti paliečiami, jei vidaus auditoriai turi pakankamai žinių tvarumo reikalavimų įgyvendinimo srityje.
Rizikos valdymo vidaus audito metu vidaus auditoriai gali identifikuoti galimas rizikas, susijusias su tvarumo tikslų nesilaikymu, ir pasiūlyti strategijas, kaip jų išvengti.
Neatitikčių valdymo vidaus audito metu vidaus auditoriai gali vertinti, ar organizacija atitinka nacionalinius ir tarptautinius tvarumo reikalavimus, ir siūlyti veiksmus, kaip užtikrinti ilgalaikę atitiktį.
Strateginio valdymo vidaus audito metu vidaus auditoriai gali teikti rekomendacijas, kaip tobulinti tvarumo strategijas ir jas integruoti į organizacijos strategiją, kad jos būtų ne tik formaliai atitinkančios teisės aktus, bet ir kuriančios realią ilgalaikę vertę organizacijai ir visuomenei.
Atlikdami išsamias analizes ir pateikdami vertingas įžvalgas vidaus auditoriai gali atlikti ne tik lakmuso popierėlio vaidmenį, bet ir detonuoti reikšmingus pokyčius įgyvendinant tvarumo reikalavimus bei kuriant platesnę pridėtinę vertę organizacijai ir visuomenei.
Kompetencijos – raktas į sėkmę
Vidaus auditoriai, norintys atlikti kokybišką atitikties vertinimą tvarumo srityje, privalo būti išties žingeidūs ir nuolat atnaujinti savo žinias, aktyviai įsitraukti į profesinių organizacijų tinklo veiklas, turėti reikiamą kompetencijų bagažą. Tai apima ne tik gilias žinias apie tvarumo standartus ir susijusius reikalavimus, bet ir analitinius įgūdžius, gebėjimą suprasti sudėtingas veiklos / verslo operacijas bei jų poveikį aplinkai ir visuomenei.
Nuolatinis mokymasis – pagrindinė vidaus auditoriaus užduotis. Visose veiklos srityse nuolat vyksta pokyčiai. Šiandien stebime pokyčių bangą tvarumo srityje – keičiasi teisės aktai, atsiranda nauji standartai, keičiasi visuomenės lūkesčiai ir įstatyminė bazė. Todėl vidaus auditoriai turi nuolat atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų efektyviai atlikti savo funkcijas.
Kūrybiškumas ir lankstumas yra neišvengiama būtinybė vidaus auditorių gebėjimų sąraše. Kad ir kaip paradoksaliai gali nuskambėti, bet aukščiausių rezultatų vidaus auditoriai pasiekia, kai nustoja būti sausi taisyklių skaitytojai, o imasi iniciatyvos įvertinti ir taisyklių poveikį bei kuriamą pridėtinę vertę organizacijai, t. y. kai vidaus auditorius išlipa iš rėmų ir kūrybiškai ima žvelgti į sprendžiamų problemų valdymo vertinimą. Lygiai taip pat pačios tvarumo dilemos užprogramuoja būtinybę vidaus auditoriams gebėti kūrybiškai spręsti problemas ir būti lankstiems, kad galėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių reikalavimų ir išlaikyti balansą tarp siekiamų dažnai kardinaliai priešingų tikslų.
Bendruomenės žinių pasitelkimas – dar vienas vidaus auditorių kompetencijų ugdymo šaltinis. Vidaus auditoriai, aktyviai dalyvaujantys profesinėse asociacijose, taip pat ir tarptautiniu mastu, gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo direktyvų įgyvendinimo savo organizacijose. Tokios asociacijos suteikia platformą žinių mainams, gerosios praktikos pavyzdžių dalijimuisi ir nuolatiniam profesiniam tobulėjimui. Dalydamiesi patirtimi su kolegomis, auditoriai gali geriau suprasti globalias įvairių sričių, įskaitant tvarumo, tendencijas ir jų taikymo niuansus skirtingose organizacijose ir šalyse.
Vidaus auditoriai atlieka subtilią misiją, kurios esmė – nedevalvuoti tvarumo reikalavimų prasmingumo. Vidaus auditoriai neturi pamiršti, kad per daug sausas ir biurokratinis požiūris gali diskredituoti pagrindinį tvarumo reikalavimų tikslą – pasiekti didesnių ilgalaikių tikslų, įmanomai minimizuojant neigiamus ekologinius ir socialinius pėdsakus. Vidaus auditoriai turi būti ne tik tvarumo sargai, bet ir strateginiai partneriai, kurie padeda kurti pridėtinę vertę organizacijai. Jų įtaka gali padėti įmonėms priimti teisingus sprendimus, spręsti esmines dilemas ir užtikrinti ilgalaikį tvarumą, pasiruošti išoriniams tvarumo auditams.
Užsak. Nr. 761
